Vėlų ketvirtadienio vakarą įvairiuose Europos miestuose prasidėjo prestižinis istorinių automobilių ralis „Monte Carlo Historique“. Iš Turino į Monaką išvažiavo ir lietuvių Karolio Raišio bei Ovidijaus Meilūno ekipažas. Šiemet jų laukia itin permainingos varžybos, kuriose su 60-ies metų amžiaus automobiliu reikės įveikti daugiau nei 2 tūkst. kilometrų snieguotais ir apledėjusiais Alpių serpantinais.
Nauja starto vieta lietuviams
„Tokio pompastiško starto šiame ralyje dar neteko regėti“, – raudonu kilimu su 1961-ųjų „Jaguar MK2“ nuvažiavęs nuo starto arkos Turino San Karlo aikštėje sakė Karolis Raišys.
„Rallye Monte Carlo Historique“ vyksta kiek kitokiu principu nei modernus ralis. Šios prestižinės varžybos išlaikė praėjusio amžiaus pradžios formatą, kai startas yra duodamas skirtinguose Europos miestuose, ir iš jų dalyviai krašto keliais važiuoja iki Monako. Kiekvienas miestas pasirūpina starto programa. Jau 6 kartą šiose lenktynėse dalyvaujantis lietuvis yra startavęs iš Bad Homburgo Vokietijoje, Reimso Prancūzijoje, Milano Italijoje, tačiau šių metų startas Turine jam paliko didžiausią įspūdį: šventė centrinėje miesto aikštėje, ištaigingi dalyvių pristatymai, juos į trasą su superautomobiliais ir lenktyniniais modeliais išlydėjo Turino automobilininkų klubo nariai.
Nenuspėjamos trasos
Išlaikytas ne tik varžybų formatas, tačiau ir dalyvių parkas. Šiose varžybose leidžiama dalyvauti tik tiems automobiliams, kurie yra lenktyniavę originaliame Monte Karlo ralyje. Organizatoriai dalyvius atrinkinėja griežtai, patekti čia nėra lengva. Nors dalyvių skaičius siekia beveik 300, į šį renginį patenka ne visi norintys.
Tai sunkios varžybos. Ypač važiuojant pusę amžiaus ir daugiau skaičiuojančia technika. Jos trunka penias dienas, per kurias teks įveikti 2 130 kilometrų maršrutą ir 16 tikslaus važiavimo laikui greičio ruožų. Prancūzijos Alpėse besidriekiančios trasos yra vadinamos vienomis sudėtingiausių ir mažiausiai nuspėjamų ralyje.
„Atvykome į Turiną keliomis dienomis anksčiau tam, kad galėtume nulėkti pasižiūrėti į trasas. Čia susipažinimas yra leidžiamas. Organizatoriai mums suteikia tik kelio knygą, tad labai naudinga yra pasižymėti pavojingas vietas, pažiūrėti, kokios trasos ir planuoti, kokias padangas naudoti vieną ar kitą dieną. Ir labai džiaugiuosi, kad tą padarėme, nes šiemet sugrįžo tikrasis Monte Karlo išskirtinumas“, – pasakojo Raišys.
Kai žiema su pavasariu keičiasi kas kelis kilometrus
Tik Monte Karlo ralyje greičio ruožo gali startuoti ant sauso asfalto šviečiant pavasarinei saulei ir finišuoti ant visiško plikledžio. Sausio pabaigoje Alpėse vykstančios varžybos garsėja nenuspėjamomis sąlygomis. Jos čia keičiasi ne priklausomai nuo regiono, ne dienomis, o kas kilometrą. Vienoje trasoje aplink kalną lenktynininkams gali tekti važiuoti sausu asfaltu, per plikledį, sniegą, ir nusileidus nuo kalno vėl finišuoti pavasariškomis sąlygomis. Tai apsunkina strategiją ir padangų pasirinkimą. Organizatoriai netgi reikalauja dalyvių su savimi turėti grandines sniegui. O ir pačios trasos – itin siauri ir klastingi serpantinai.
Paskutinius du metus šilti orai pašykštėjo nenuspėjamumo, visos lenktynės vykdavo ant sauso asfalto. Šiemet lietuviai džiaugiasi sugrįžusiomis sudėtingomis sąlygomis, jomis važiuoti Karoliui sekasi. 2019-ais bei 2020-aisiais K. Raišys laimėjo ralį seniausių automobilių kategorijoje, o absoliučioje įskaitoje liko atitinkamai 4-as ir 9-as. Pergalę jam atnešė „Jaguar XK150“ modelis. Dabar jis tęsia savo pasirodymą su greičiausiu pasaulyje septintojo dešimtmečio sedanu „Jaguar MK2“. Šiemet nugalėtojai bus skelbiami sausio pirmąją.
