Nors BMW X1 savybės išryškėja ten, kur asfalto danga dar nenutiesta, vis dėlto jis nusipelno kur kas daugiau nei vieškelio dulkių. Ar jis tikrai toks geras ir pasiryžęs atlaikyti visus ilgalaikio testo išbandymus?
Taikliausiai apie mažąjį bavarą atsiliepė vienas jo bandytojų: „Mano virtualiame pirkinių sąraše mažiausias BMW SUV kategorijos automobilis užimą aukščiausią poziciją.“ Įrašas testo dienoraštyje atsirado automobiliui įveikus 57 922 km. Tokie skambūs pareiškimai nedaromi šiaip sau, jiems turi būti svari priežastis. Tad, kokia ji?
Ilgalaikiam testui pasirinkome X1 modelį su visų varančiųjų ratų transmisija ir 192 AG benzininiu varikliu. Vokietijoje xDrive20i versija yra populiari alternatyva dyzeliniam automobilio variantui. Tačiau nereikia pamiršti, kad tai „Premium“ klasės automobilis, tad ir jo kainodara atitinkama. Pavyzdžiui, Lietuvoje bazinės versijos X1 kainuoja nuo 33 650 eurų (kaina gali kisti). Testui pasirinkto automobilio su papildoma įranga (automatine pavarų dėže, 18 colių lengvojo lydinio ratlankiais, automatine klimato kontrole ir „NaviPlus“ navigacijos sistema su realaus laiko duomenų apdorojimo funkcija (RTTI)) kaina siekė 54 250 eurų (kaina Vokietijoje) – ne itin kukli suma kompaktinės klasės SUV automobiliui.
BMW X1 tikrai brangus: 4,42 m ilgio bavaras kaina smarkiai lenkia Seat Ateca (nuo 22 142 eurų) ir VW Tiguan Allspace (nuo 26 297 eurų). Tačiau jau testo pradžioje pradžiugina vykusi BMW koncepcija. Tai liudija įrašai testo dienoraštyje, įveikus pirmuosius 6988 kilometrus: tinkamas dydis, erdvus salonas dėl ne išilgai, o skersai įmontuoto variklio ir geras matomumas. Gale pakanka erdvės net aukštaūgiams, o pirmyn ir atgal stumdomos sėdynės suteikia šiam SUV vienatūriams būdingo universalumo. Atpalaiduojantis ilgose kelionėse, manevringas ir dinamiškas (dėl geras traukos savybes turinčio variklio) mieste – puikus automobilio visiems gyvenimo atvejams receptas. Šias savybes BMW X1 išsaugojo per visą ilgalaikį testą.
Mažasis bavaras panašus į klasės pirmūną, kuriam net mažiausios klaidos užskaitomos dvigubai. Vairuotojai kiekvieną, net menkiausią BMW X1 smulkmeną aptarinėjo itin jausmingai – bet kokiam teigiamam komentarui tuojau pat tekdavo atremti opozicijos balsus. Tarkime, automatinė „Aisin AW“ pavarų dėžė, kuri iš vienos pusės yra greitaveikė ir laiku perjungia reikiamą pavarą, o iš kitos pusės – jai nebūdingas toks perjungimo švelnumas, kokiu gali didžiuotis ZF automatinė greičių dėžė, montuojama kartu su išilgai esančiais varikliais.
Dar vienas pavyzdys – vairo stiprintuvas. Vieniems vairuotojams jis yra gana lengvas, bet visada tikslus, kitiems – neužtikrina tinkamo grįžtamojo ryšio. Testo dienoraštyje nuo pradžių iki pabaigos apie tą patį automobilį pateikiamos dvi skirtingos nuomonės. Adaptyvi pakaba su dinaminiu amortizatorių reguliavimu, papildomai kainuojančiu 510 eurų, sulaukia taip pat dvejopų vertinimų: vienokių iš sportiško važiavimo gerbėjų, kitokių iš ramesnių vairuotojų. Kad jau prakalbome apie pakabą, komfortiško važiavimo mėgėjai nusiskundė per dideliu jos standumu – net menkiausias dangos pasikeitimas priverčia BMW X1 šokčioti. Būtų nuostabu, jei ir šįkart nebūtų priešingos nuomonės. Oponentų teigimu, pakaba, net ir pasirinkus sportinį amortizatorių režimą, gerai sugeria kelio nelygumus.
Negi per visą ilgalaikio testo maratoną nebuvo jokių rimtesnių bėdų? Pasirodo, visiškai jokių. Oponentų diskusijas, kurioms nematyti nei pradžios, nei pabaigos, galėtų trumpam nutildyti nebent paleidžiamo šalto variklio garsas, primenantis dyzelinį motorą. Tik kartą, nuvažiavus 18 805 km, prietaisų skydelyje atsirado grėsmingas perspėjimas apie neveikiančią prevencinę susidūrimo sistemą. Įspėjimo priežastis banali – atsilaisvinusi elektros sistemos jungtis, kuri buvo greitai identifikuota ir trūkumas pašalintas. Važiuojant nenoras laikytis tiesios trajektorijos sietinas su „Run-flat“ tipo padangomis, kurių BMW gamintojas pamažu atsisako.
Labai nesmagu – pirmosios rūdys ant durelių lankstų. Keista, bet su šia bėda susidūrė tik šis vienas ilgalaikių testų dalyvis.
Nedidelis alyvos nuotėkis pro variklio oro įleidimo sistemą – padėtis nekritiška, tai įprasta turbodyzeliniams motorams.
Variklio slydimo guoliai atrodo kaip nauji. Jokių požymių, kad automobilis nuvažiavęs 100 000 km.
Puikus mazgas: automatinės „Aisin AW“ pavarų dėžės sankabų diskeliai su frikciniais antdėklais dar nė kiek nenudilę.
Šiukšlės drenažinėje sistemoje. Krūva lapų užstrigo ten, iš kur sunkiausia juos iškrapštyti – variklio skyriuje, virš vandens nuvedimo kanalų.
Plastiko danga kaip pigiame automobilyje – gerai matoma pūslė ant durelių porankio.
Važiuojant didesniais greičiais adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema glumina staigiomis reakcijomis, o viršijus 140 km/h ji apskritai išsijungia, nors radarai išlieka aktyvūs iki automobilis pasiekia 200 km/h greitį. BMW atstovų teigimu, priežastis slypi jau spėjusioje pasenti ACC sistemos vaizdo kameroje. Kaip greitai sensta programinė įranga rodo ir „Navi Plus“ navigacijos sistema, kainuojanti 2940 eurų. Nors ji pažangi ir turi realiu laiku atnaujinamos informacijos funkciją, tačiau maršruto apskaičiavimas stringa. Kai kas iš vairuotojų ironizavo, kad veikimo sparta senas mobilusis telefonas ir tai geresnis. Kelio ženklų atpažinimo sistema veikia šiek tiek geriau. „Navi Plus“ navigacijos sistema turi duomenų projekciją ant priekinio stiklo, kurią iš pradžių galima palaikyti visai nenaudinga, tačiau pripratus, be jos sunku apsieiti.
O štai prie vairo priprasti sunku. Storas ir nepatogus – tokius epitetus galima aptikti verčiant dienoraščio lapus, nuvažiavus 70 000 km. M serijos apdaila, kuri reiškia sportišką, oda apsiūtą trijų stipinų vairą (papildomai kainuoja 260 eurų) iškrėtė kiaulystę – oda nusitrynė ir pasišiaušė. BMW atstovai patikino, jog tai pavieniai atvejai, tačiau kaip paaiškinti tai, kad jau testo pradžioje dešinės pusės durelių porankyje atsirado delno dydžio guzas? „Apdailos medžiagų tiekėjas pakeitė gamybos procesą“ – toks lakoniškas atsakymas nedera, kai kalbama apie „Premium“ klasės atstovą.
Techninės ekspertizės, atliktos kartu su „Dekra“ specialistais, išvadose – taip pat ne tuščias lapas: nedidelė klostė ant vairuotojo sėdynės apmušalų, paviršinė durelių lankstų korozija, lapai ir kiti nešvarumai drenažinėje variklio skyriaus sistemoje, keliose vietose prasitrynusi kėbulo dugno danga. Susumavus visas pastabas, BMW X1 gauna vieną baudos tašką. Dar vieną baudos tašką skiriame už nehermetišką variklio oro įleidimo sistemą ir alyvos pėdsakus joje. Daugiau neturėjome prie ko prikibti. Testo rezultatų apibendrinimas būtų toks: mažasis bavaras surinko penkis baudos taškus, todėl jo įvertinimas yra 6–.
Kokios išvados? BMW ir konkrečiai kompaktinį SUV kategorijos visureigį X1 galima pagirti už reabilituotą kompanijos įvaizdį po 2017 m. atlikto itin nesėkmingo 218i Active Tourer ilgalaikio testo, kuriame „antrukas“ buvo įvertintas silpnu ketvertu. Dabartinis rezultatas leidžia atsargiai teigti, kad reikalai taisosi.
1. Klostės ant vairuotojo sėdynės. Kairėje pusėje ant sėdynės atlošo ir ranktūrių atsirado audinio klosčių. Akivaizdu, kad kai kuriems šios sportiškos sėdynės pasirodė per kietos.
2. Gera antikorozinė kėbulo apsauga. Ne tik paviršiaus, bet ir uždarų ertmių. Apžiūrėjus jas endoskopu pretenzijų neturėjome.
3. Kokybė detalėse. Kilimėliai ir dangos atsparios dėvėjimuisi – viskas visa dar atrodo kaip nauja. Toli gražu ne visos kompanijos tam skiria deramą dėmesį.
4. Gale kairėje prasitrynusi dugno apsauga. Ji šiek tiek pažeista ir dešinėje pusėje. Nutrynimų yra ir ant apsauginės dugno plokštės.
5. Suodžių apnašos ant išleidimo vožtuvų. Nors jas aptikome ant trečiojo cilindro vožtuvų, variklio darbui tai įtakos neturi.
6. Galinis kairės pusės žibintas per daug išsikišęs. Apžiūrėdami galinę kėbulo dalį aptikome rūdžių ant kablio tvirtinimo detalių.
Techniniai duomenys
*– nurodytos kainos Vokietijoje.
Išvada
Puikus universalus automobilis visiems gyvenimo atvejams! Būtent taip X1 modelįapibūdina daugelis vairuotojų, šio ilgalaikio testo dalyvių. Klusniai tempia priekabą, išlaiko tempą greitkelyje ir kartu keleivius lepina komfortu. Didelę kainą atitinka gausi įranga ir funkcionalumas. Be to, 100 000 km testas, įveiktas be rimtų rūpesčių, taip pat daug reiškia. O ar benzininis motoras – vienintelė logiška alternatyva, parodys tik laikas.
