Kelionių automobiliu sezonas trunka ištisus metus: žmonės traukia ten, kur šilčiau, kalnai didesni ar sniego daugiau. Svarbiausias kiekvienos tokios kelionės atributas – pats automobilis. Kaip jį pasirinkti, į kokius kriterijus verta atkreipti dėmesį ir kokius mitus jau verta pamiršti?
Daug mitų dar yra susijusių su mikroautobusais, tačiau drąsesni keliautojai vis dažniau pasiryžta išbandyti tokią transporto priemonę ir patys įsitikina, jog prieš keliolika metų egzistavę šiandien jie – jau nebeaktualūs. Šiame straipsnyje – apie penkias tokių mitų priežastis ir keleivinio mikroautobuso privalumus ilgose, tūkstančius kilometrų besitęsiančiose kelionėse.
Erdvė salone
Nė vienas visureigis ar universalas praktiškumu niekada neprilygs mikroautobusui. Daugelio tokių transporto priemonių ilgis yra panašus – apie 5 metrus, tačiau vidaus erdvė skiriasi kelis kartus.
Pirmas esminis skirtumas – sėdimos vietos. Daugelyje mikroautobusų yra 8–9 patogios sėdimos vietos, net ir didžiausiuose vienatūriuose ar visureigiuose – tik 7. Bet ir tos 2 vietos trečioje sėdynių eilėje tinkamos dažniausiai tik mažiems vaikams, o kiekvienoje mikroautobuso sėdynėje gali įsitaisyti suaugę žmonės. Net išskirtinai komfortiškai – po 2 vienoje sėdynių eilėje – gali įsitaisyti 6 žmonės.
Be to, dėl mikroautobuse montuojamų slankiųjų durų lengviau įlipti ir išlipti, pakrauti daiktus ir gerokai praktiškiau siaurose vietose.
Neribotas bagažas
Universalų ar visureigių bagažinėse telpa po kelis šimtus litrų krovinio, jei skaičiuotume talpą nuo grindų iki pat automobilio lubų, tad papildomai įrangai, pavyzdžiui, slidėms neretai tenka montuoti stogo bagažinę. Tai – geras sprendimas daiktams talpinti, tačiau važiavimo metu jis mažina komfortą ir kainuoja papildomai.
Mikroautobuse bagažo kiekis kur kas mažiau ribojimas – dalis sėdynių gali būti išimtos, tad atsiranda papildoma didelė erdvė nestandartinių gabaritų daiktams. Ką jau kalbėti apie talpą už sėdynių – pačioje bagažinėje.
Dinamika – kaip lengvojo automobilio
Mikroautobusai dėl dydžio pasižymi prastesne aerodinamika nei lengvieji automobiliai, tad važiavimas 200 km/val. jais nėra toks komfortiškas, o su daugeliu – net ir neįmanomas dėl negalingų variklių. Tačiau šiuo požiūriu yra viena išimtis.
Tai – galingiausias rinkoje lengvasis keleivinis mikroautobusas „Mercedes-Benz V 300 d“. Našus 4 cilindrų dyzelinis variklis pasiekia net 176 kW (239 AG) pajėgumą bei 500 Nm sukimo momentą. Jame taip pat montuojama 9 laipsnių automatinė pavarų dėžė 9G-TRONIC, užtikrinanti itin nedideles degalų sąnaudas važiuojant tiek mieste, tiek užmiestyje dideliu greičiu – nuo 5,9 iki 6,1 l/100 km. Toks modelis nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,9 s bei pasiekia didžiausią 220 km/val. greitį. Tai pasiekiama ne kiekvienam lengvajam automobiliui.
Tokie duomenys užtikrina ir komfortą. Vairuotojui nereikia galvoti, kokia pavara važiuoti į įkalnę ir ar apskritai pavyks ja užkilti, – tokios galios pakanka bet kokiems iššūkiams, o tiksli greičių dėžė keleiviams net nepajutus perjungs pavarą, idant variklis būtų išnaudojamas maksimaliai efektyviai.
Ekonomija ir ekologija viename
Į mikroautobusus montuojami tie patys varikliai ir tos pačios pavarų dėžės, kaip ir į lengvuosius asmeninius automobilius – hečbekus ar universalus. Mieste mikroautobusų degalų sąnaudos dėl didesnio svorio įprastai būna didesnės, tačiau užmiestyje gali nutikti atvirkščiai. To priežastis – būtent jo dydis.
Mikroautobusų salone dažniausiai telpa visas kelionės bagažas, o universalams prireikia stogo bagažinės, kurios minusas – 10–20 proc. išaugusios degalų sąnaudos.
Ekologiškumas yra dar vienas svarbus kriterijus, nulemiantis, ar pavyks įvažiuoti į tam tikras mažų emisijų zonas miestuose. Naujasis „Mercedes-Benz V-Class“ modelis dėl to problemų neturi – visi į jį montuojami varikliai atitinka griežtus „Euro 6“ reikalavimus.
Pravažumas – visur
Automobilių pravažumas kelionėse gali būti matuojamas dviem aspektais: gebėjimu įveikti užpustytus ar kitus sunkiai pravažiuojamus kelius bei įvažiavimu į požemines stovėjimo aikšteles.
Dalis mikroautobusų nėra komplektuojami su visų varančių ratų pavara, o kai kurie yra pernelyg aukšti ir nepraktiški požeminėse ar daugiaaukštėse aikštelėse. „Mercedes-Benz“ šią problemą išsprendė paprastai: standartinis mikroautobuso aukštis tėra 1,88 m – tai užtikrina pakankamą erdvę salone ir įvažiavimą į stovėjimo aikšteles, į kurias dažniausiai gali patekti 2 m aukščio neviršijančios transporto priemonės.
Tas pats V klasės modelis visada komplektuojamas su galinių varančių ratų pavara, tačiau papildomai užsakoma keturių varančių ratų transmisija 4MATIC – taip užtikrinama, kad klientai galėtų patys pasirinkti jiems reikalingus privalumus.
Gamintojo nuotr.
www.auto-bild.lt
