Trečdalis 18–55 metų Lietuvos gyventojų važinėja prieš metus įsigytu automobiliu, o kas antras gyventojas svarsto apie galimybę nusipirkti automobilį artimiausiu metu. Didžiausias dėmesys renkantis automobilį skiriamas kainai, saugumo ypatumams, patogumui ir eksploatacijos sąnaudoms. Į gamintoją, dizainą ir kėbulo spalvą atsižvelgiama mažiau. Šiuos rezultatus atskleidė Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse atlikta gyventojų apklausa.
Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa parodė, kad per ekonomikos pakilimą Lietuvos gyventojai dažniau perka automobilius. Be to, šeimos Lietuvoje pastaraisiais metais įsigyja ne pirmą, o antrą ar trečią automobilį, kad kiekvienas šeimos narys galėtų naudotis didesne judėjimo laisve ir patogumu.
SEB banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkiams Lietuvoje dažnai priklauso po kelis automobilius. Pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja tarp trijų Baltijos valstybių: kad namų ūkyje yra keli automobiliai, nurodė 43 proc. apklausos dalyvių iš Lietuvos. Estijoje kelis automobilius turi 34 proc. namų ūkių, o Latvijoje – 22 procentai. Būtent Latvijoje šeimos dažniausiai dalijasi vienu automobiliu – šioje šalyje 61 proc. namų ūkių turi vieną transporto priemonę, atitinkamai Estijoje – 55 proc., o Lietuvoje – 49 procentai.
SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis pastebi, kad pirmo šių metų pusmečio lizingo sutarčių duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų pasirinkimui didelę įtaką daro Vakarų Europoje vyraujančios automobilių mados. „SUV modelių populiarumo banga pasiekė Lietuvą. Daugiausia dėmesio sulaukia tokios markės kaip „Volkswagen Tiguan“, „Nissan Qashqai“, „Kia Sportage“, „Toyota RAV4“ ar „Toyota C-HR“. Jeigu mūsų rinką palygintume su Estijos, pastebėtume, kad ten gyventojai renkasi kiek kitaip, su šiauriečiams būdingu racionalumu. Estai dažniau perka ekonominės klasės automobilius ir ieško ne prestižinės markės, o naujo ir patogaus automobilio už palankią kainą ir lizingu įsigyja, pavyzdžiui, „Renault Clio“, „Škoda Octavia“, „Toyota Avensis“, – sako V. Žagūnis.
Pasak V. Žagūnio, pastaraisiais metais automobilių rinka visose Baltijos šalyse yra labai aktyvi. „Augant ekonomikai ir didėjant gyventojų perkamajai galiai žmonės yra linkę skirti daugiau lėšų gyvenimo kokybei gerinti, investuoja į stambius pirkinius. Automobilis šiame pirkinių sąraše yra vienas pirmųjų“, – teigia SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Atliktas tyrimas patvirtino, kad transporto priemonė daugumai gyventojų yra labai svarbi, nes patenkina ir individualius, ir visos šeimos poreikius. V. Žagūnis pastebi, kad gyventojai vis dažniau renkasi lizingą, norėdami įsigyti geresnį automobilį. „Lizingo paslaugos labai svarbios ir turi didelę įtaką automobilių pardavimo mastui. Gyventojai lizingu gali įsigyti automobilius ne tik iš oficialių automobilių pardavimo salonų ir banko parinktų naudotų automobilių pardavėjų, bet ir iš fizinių asmenų bei kitų įmonių, prekiaujančių automobiliais“, – sako V. Žagūnis.
Atsakydami į tyrimo klausimą, kada planuoja įsigyti automobilį, pusė respondentų Lietuvoje tvirtino, kad kitą transporto priemonę turės vėliausiai po poros metų. Tik ketvirtadalis tyrimo dalyvių Lietuvoje nurodė, kad automobilio pirkti neketina. Latvijoje automobilio į savo pirkinių sąrašą neįtraukė 32 proc. apklaustųjų, Estijoje – 36 procentai.
Lietuvos gyventojai nurodė, kad svarbiausias prioritetas jiems yra automobilio saugumas – ši savybė buvo labai svarbi 3 iš 4 apklausos dalyvių. Tokia pat dalis apklaustųjų nurodė kainą kaip labai svarbų dalyką.
Daugiau negu pusei (54 proc.) apklaustųjų Lietuvoje svarbus erdvumas ir patogumas. Užtat didelę svarbą dizainui ir gamintojui skyrė mažiau negu trečdalis (29 proc.), automobilio spalva prioritetų sąraše buvo dar žemiau – kaip labai svarbią savybę spalvą nurodė tik 11 proc. gyventojų.
Beveik du trečdaliai respondentų Lietuvoje skiria didelį dėmesį automobilio eksploatacijos sąnaudoms ir degalų taupymui. O degalų rūšis kaip automobilio vertinimo kriterijus buvo labai svarbi kas antram žmogui – tai atitinka bendrą tendenciją: dyzelinu varomų lengvųjų automobilių Lietuvoje yra tris kartus daugiau negu naudojančių tik benziną. Dyzelinas kainuoja pigiau negu benzinas, todėl dyzelinius automobilius gyventojai renkasi norėdami sutaupyti.
V. Žagūnis atkreipia dėmesį, kad trečdalis apklausoje dalyvavusių žmonių iš Lietuvos nurodė, kad automobilį įsigijo prieš metus. Dar tiek pat respondentų paminėjo, kad transporto priemonė jų namų ūkyje atsirado prieš dvejus ar trejus metus. „Akivaizdu, kad pastaraisiais metais Lietuvos transportas atsinaujina. Tyrimas parodė, kad labai panašūs pokyčiai vyksta Latvijoje ir Estijoje. Naujų ir naudotų automobilių pardavimo mastas regione pastaraisiais metais nuosekliai auga, o tai rodo ir teigiamas gyventojų nuotaikas bei lūkesčius“, – sako V. Žagūnis.
Apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ birželio ir liepos mėnesiais. Lietuvoje buvo apklausti 1028 respondentai, kurių amžius buvo nuo 18 iki 55 metų.
www.auto-bild.lt
