Viskis degalų bake? Viskas ne taip paprasta. Distiliuojant viskio spiritą, netinkamas tolesniam naudojimui skystis yra puiki žaliava biodegalams. O štai šie gali būti naudojami automobilių varikliuose arba ekologiškos elektros energijos gamyboje.
Jau ne vienerius metus Martinas Tangney‘us turi svajonę pripildyti automobilį viskio. Ne, ne tvarkingai išrikiuoti šio gėrimo butelius bagažinėje, o įpilti jo į… degalų baką. Kur, kur? Nejau kai kas gerokai padaugino? Kaip tik priešingai – M.Tangney‘us kartu su komanda mąsto visiškai blaiviai. Aišku, kalbama ne apie „gyvybės vandenį“, tekantį degalų magistralėmis: toks sprendimas nebūtų pagrįstas nei ekonomiškai, nei techniškai.
IR ATLIEKOS GALI PRAVERSTI
Biodegalų gamybai galima naudoti butilo alkoholį arba butanolį. Jį ir turi omeny M.Tangney‘us. Šis skystis lieka po pirmosios distiliacijos ir tolesniuose viskio gamybos etapuose nebenaudojamas. „Tik 10 proc. distiliavimo metu gauto spirito po brandinimo virsta viskiu“, – teigia Martinas Tangney‘us. Kaip galima spėti, šis žmogus yra škotas, o būtent Škotijoje šis stiprusis gėrimas yra nacionalinis. Šioje šalyje viskį gamina per 100 daryklų, kurių bendra metinė apyvarta siekia 6 mlrd. eurų. Didesnės ir mažesnės daryklos per metus iš viso pagamina 25 mln. litrų viskio. Tik įsivaizduokite, kiek lieka jo gamybos atliekų, pavyzdžiui, kad ir toliau nenaudojamo distiliato. „Gaminant viskį, kasmet susikaupia daugiau kaip du milijardai litrų skystųjų atliekų ir 750 tūkstančių tonų panaudoto miežių salyklo“, – papildo M.Tangney‘us. Dauguma atliekų skandinama jūroje, o geriausiu atveju panaudotas miežių salyklas naudojamas gyvulių pašaro gamyboje. M.Tangney‘us ne tik kalba – jis jau įkūrė įmonę „Celtic Renewables“, kurios pavadinimas lietuviškai skamba gana akademiškai: „Atsinaujinantys kèltų (kèltai – viena indoeuropiečių grupių galai, britai, airiai, škotai ir kt.) energijos ištekliai“. Pagrindinė įmonės užduotis – rasti būdą, kaip tradiciniu fermentacijos būdu viskio gamybos atliekas paversti biodegalais. Paprastai tariant, kietosios ir skystosios gamybos atliekos sumaišomos atitinkamu santykiu, gauta masė kaitinama iki reikiamos temperatūros, o po to į ją dedama specialių bakterijų ir fermentų.
DAUG GERESNIS NEI ETANOLIS
Sudėtingo cheminio proceso metu gauta masė per kelias dienas virsta biobutanoliu. „Skaidraus stiklo butelyje jis atrodo tarsi paprastas vanduo“, – sako M.Tangney‘us, kuris vadovauja ne tik „Celtic Renewables“, bet yra ir Edinburgo Napier universiteto biodegalų tyrimų centro direktorius.
Kuo skiriasi butanolis nuo bioetanolio, kuris kaip biokomponentas jau maišomas su mineraliniais degalais? Bioetanolio energetinė vertė sudaro apie 70 proc. benzino energetinės vertės, o štai butanolis kaloringumu yra beveik lygiavertis benzinui. Taigi butanolio naudojimas padėtų sumažinti degalų sąnaudas, palyginti su automobiliu, kuriame naudojamas etanolio su benzinu mišinys. Be to, butanolis turi dar vieną privalumą – norint jį naudoti, nė nereikia perdaryti variklio.
Ši škotų įmonė yra pirmoji atradusi, kad užuot švaisčius milijonus atliekų naikinimui, jas galima naudingai panaudoti. Kartu tai puiki proga pagerinti įmonės įvaizdį, nes rūpinamasi ekologija. M.Tangney‘ui
nereikia sukti galvos, iš kur gauti naujos žaliavos tyrimų programai ir gamybos technologijos vystymui. Idėja plinta žaibo greitumu: „Celtic Renewables“ logotipą jau galima pamatyti ant viskio „Tullibardine“ etikečių. Taigi šūkis: „Drink and drive!“ („Gerk ir važiuok!“) šiuo konkrečiu atveju niekaip nesusijęs su lengvabūdišku ir neatsakingu elgesiu.
M.Tangney‘aus sąskaitoje jau yra pirmoji didelė pergalė: Škotijos transporto ministerija jo įmonei skyrė 16 mln. eurų paramą. Mainais iki 2018 metų turi būti sukurta pirmoji pramoninės biobutanolio gamybos technologija, kuri per metus pagamintų mažiausiai milijoną litrų biodegalų. Geriausia vieta tokiai gamyklai būtų Islay sala, kurioje įsikūrę daug viskio daryklų.
BIOMASĖS ELEKTRINĖS
Vienoje jų, Bruichladdiche, jau eksploatuojamas pirmasis elektromobilis, kuriam energija gaminama iš biomasės atliekų. Šis elektromobilis – tai bazinės versijos Nissan Leaf. Jo akumuliatorių baterijos įkraunamos „žaliąja“ elektros energija, gauta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Kelios tokios elektrinės Škotijoje veikia šalia viskio daryklų – mažai tikėtina, kad jos ateityje pristigs žaliavos elektros energijos gamybai. Be to, škotai planuoja, kad netrukus visa sunaudojama elektros energija būtų gaminama tik iš ekologiškų šaltinių. Regis, jiems pavyko sujungti malonumą su nauda. Bet sulig kiekviena taure gėrimo prisidėti prie aplinkos švarinimo… Neįtikėtina!
ABL, 2016 m. Nr. 4
