Hibridinė ekonomiškojo Prius technika elegantišku ir prašmatniu Lexus „kostiumu“: įveikti 100 000 km padėjo išsiaiškinti, ar priešingybės tikrai traukia ir ar tai gali turėti įtakos patvarumui. Nuo pirmojo Prius laikų daugeliui vairuotojų žinoma, kad hibridas tai automobilis, sukurtas taupyti degalus.
Nuo 1997 metų „Toyota“ koncernas visame pasaulyje jau pardavė daugiau kaip 6 milijonus hibridinių automobilių. Dėl japonų sukurtos technikos nekyla jokių abejonių – 100 000 km atstumą įveikęs Prius modelis gavo puikų įvertinimą. Šiek tiek blogiau buvo su tinkamumu kasdieniam naudojimui. Be to, ypač kai kalbama apie Toyota markės utomobilį, ir dizainas gana nuobodus.
Kitaip „aprengta“ išbandyta technika
Taigi Lexus CT 200h pasirodė pačiu laiku. Šis modelis – tai ne kas kita, o tas pats Prius (ta pati dviejų variklių pavara, suderinta su CVT transmisija), tik šiek tiek prabangesniais „drabužiais“ ir klientus gundančia aukščiausios klasės prabanga. Suprantama, tokie dalykai kainuoja. Galutinė ilgalaikio testo dalyvio kaina, įskaitant „Metallic“ dažus (2340 Lt), viršijo 115 000 Lt (bazinis modelis kainuoja nuo 94 990 Lt). Trumpai tariant: Prius pasiturintiesiems! Jau pirmieji kilometrai parodė, kad važiuoti CT 200h maloniau nei Prius, tačiau ir jis sužadina nemažiau prieštaringų nuomonių nei hibridinių modelių pradininkas.
Pradėkime nuo pirmųjų įrašų: „Važiuoja užtikrinčiau nei Toyota, sėdynės patogios ir atrodo sportiškai, sėkmingas pažangios technikos ir tinkamumo kasdienai kompromisas”. Pakaba? Vienas mūsų kolega priskyrė ją prie „maloniai stangrių“, kiti teigė, kad ji per daug triukšminga. Labai skirtingų atsiliepimų sulaukė ir prietaisų skydelis. Vieniems jis pasirodė fantastiškas ir lengvai valdomas, o kitus tiesiog siutino. Išvada: japonų inžinierių sukurta koncepcija sužadina prieštaringus jausmus: pradedant simpatija ir baigiant visišku nepasitenkinimu. Bet abejingas tikrai neliko niekas.
Salone matyti taupymo požymių
Metas iš arčiau pažvelgti į tai, apie ką net neverta diskutuoti. Niekas neabejojo, kad palyginti su Prius, į Lexus CT 200h montuojamos daug geresnės sėdynės, jis siūlo patogesnę vietą prie vairo ir geresnę vidaus garso izoliaciją. Tikriausiai būtent todėl dauguma mūsų kolegų hibridiniu CT 200h važinėjo greičiaunei Prius automobiliu. Jei Toyota pradeda triukšmauti, peržengus 120 km/h greičio ribą, tai Lexus važiuoja gana tyliai iki 140 km/h. Rezultatas – 0,7 l/100 didesnės vidutinės degalų sąnaudos. Per visą 100 000 km ištvermės maratoną CT 200h vidutiniškai naudojo 7 l benzino 100 km kelio.
Neginčytinas Lexus trūkumas – prastas matomumas. Šoniniai CT 200h langai nedideli ir siauri, todėl gerokai riboja aplinkos stebėjimą. Manevravimą šiek tiek palengvina aukštos kokybės vaizdą užtikrinanti atbulinės eigos kamera, tačiau papildomos įrangos sąraše siūlomi parkavimo davikliai turi nereikalingą dvigubą jungiklių sistemą, dėl kurios šis Lexus vos per plauką išvengė susidūrimo su šiukšlių konteineriu. Nepatiko mums neapšviestas prietaisų reguliavimo mygtukas. Radijo, valdymas, per daug įmantrus, o garsiakalbių sistemos nustatymai nusimušdavo kaskart išjungus variklį. Ir štai testo dienoraštyje atsirado toks įrašas: „Ar jie ten „Toyota“ koncerne išprotėjo?“
Plastiko kokybė turėtų būti geresnė!
Kartu su didėjančia rida, padaugėjo ir nusiskundimų dėl medžiagų bei jų suderinimo kokybės. Palyginimas su uzbekišku miesto autobusu gal ir nėra itin vykęs, tačiau puikiai atspindi kai kurių automobilį bandžiusių žmonių jausmus, kurie net pajuto didelę antipatiją mūsų „maratono dalyviui“. O štai vienas mūsų kolegų rado labiau diplomatišką aukso viduriuką: „Būtų tai Toyota automobilio vidus, viskas būtų tikrai visai neblogai, bet Lexus modeliui – tai per prasta“. Kyla klausimas: ar įprastiems Lexus klientams (prie Lexus prisirišusiems ir tvirtai ant kojų stovintiems žmonėms) iš viso reikia aukščiausios klasės kompaktinio hibridinio automobilio? Pabandykite prisiminti, kiek kartų teko matyti CT 200h gatvėse, ir atsakymas į šį klausimą bus aiškus.Susidomėjimas šiuo automobiliu nestebina, nes, pavyzdžiui, ilgesnėse kelionėse šis Lexus pasirodo tik šiaip sau – jo bagažinė maža, plokščia (talpa – 375 l), degalų bakas, atsižvelgiant į šią klasę, nedidelis (45 l) ir gerokai riboja nuvažiuojamą atstumą.
Ramiam važinėjimui skirtas automobilis
Hibridinį Lexus sunku pavadinti dinamišku automobiliu. Mėgstantys sportiškai važinėti mūsų kolegos nusprendė, kad Lexus vairo sistema dirbtinė ir neleidžia iki galo įsijausti į tai, kas vyksta su automobiliu. Priekinė ašis triukšmingai įveikia nelygumus, o malonių pojūčių, kuriuos suteikia greitas važiavimas, likutį gadina CVT pavarų dėžė.
Tačiau atsirado ir tokių, kurie pagyrė Lexus būtent už jo ramų būdą. „Didžiausias malonumas– kuo dažniau naudoti elektrinį variklį ir siekti vis naujų degalų
sąnaudų rekordų“. Kiti kartojo: „Neįtikėtinai tyli pavara. Nuo šiol net stovėti spūstyse gali būti malonu“. Tik gaila, kad mums nė karto nepavyko priartėti prie gamintojo deklaruojamo nuotolio (1,5 km), važiuojant elektriniu varikliu.
Šia pavara galima pasitikėti!
Be minėtų dalykų (ir garsaus variklio staugimo, paspaudus akceleratoriaus pedalą) pavaros sistema kaupė vien pagyrimus. Ir nieko stebėtina, nes Lexus važiavo, važiavo ir… važiavo, ir nė nenorėjo sugęsti. Atvirai kalbant, būtume nustebę, jei kas nors būtų sugedę. Tuo šis mūsų maratono dalyvis prilygsta seniesiems Toyota „šarvuočiams“. Per visus 100 000 km Lexus nutiko tik du smulkūs gedimai (tiksliau – dukart tas pats gedimas). Nuvažiavus 5896 ir 62 524 km firminio serviso meistrams teko tvarkyti vidinės dešiniųjų durelių rankenos tvirtinimą. Ir tai viskas. Taigi tik du baudos taškai, puikus įvertinimas ir labai aukšta vieta ilgalaikių testų suvestinėje.
ABL, 2014 m. Nr. 8
