Universalus vertinimo kriterijus – kėdutę vaikui būtina parinkti pagal jo amžių ir ūgį. T.y. reikia susitaikyti su mintimi, kad tas pats daiktas negali
būti saugumo problemų panacėja 5 mėnesių kūdikiui ir 5 metukų „kodėlčiui“. Be to, reikia atkreipti dėmesį, ar kėdutę galima taisyklingai pritvirtinti konkrečiame automobilyje.
Kartais pasitaiko, kad kai kurių kėdučių pagrindai tiesiog netinka prie automobilių sėdynių linkių arba ji yra tokia plati, kad gamyklinių saugos diržų nepakanka kėdutei pritvirtinti. Jei kėdutė tinkama pritvirtinti jūsų automobilyje, reikia pažiūrėti, ar ji užtikrins komfortą ir saugumą vaikui. Pirmųjų kliūčių gali rastis jau bandant įsodinti mažylį į naują kėdutę. Daugelyje modelių tai padaryti sunku, pavyzdžiui, trūksta vietos gale pakelti vaiką taip aukštai, kad įkeltumėte jį tarp stipriai profiliuotų kėdutės šonų.
Taip pat derėtų iš anksto patikrinti diržus ir jų užsegimą, nes kėdutės yra labai skirtingos. Prieš perkant vaikišką kėdutę, derėtų palyginti bent kelis modelius. Šios srities nepriklausomi ekspertai primygtinai ragina nepirkti kėdučių iš putplasčio: nors tokie gaminiai turi sertifikatus, jų užtikrinamas saugumo lygis nėra patenkinamas. Juk kėdutė perkama ne dėl to, kad pavyktų išvengti baudos. Taip elgiamasi siekiant apsaugoti savo vaiką nuo sužeidimų patekus į eismo įvykį.
Oficialūs sufleriai
Kad panašios konstrukcijos vaikiškos kėdutės avarijos metu „dirba“ visiškai skirtingai, liudija laboratorinių bandymų rezultatai. Šioje vietoje reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad kėdutes ir pasėdukus testuoja keletas skirtingų organizacijų, kurių metodikos nėra identiškos. Pats universaliausias, tačiau tuo pat metu pasižymintis švelniausiomis bandymų sąlygomis yra Jungtinių Tautų saugos standartas „ECE R 44/04 AR ECE R 44/03“. Pagal jį tikrinama kėdutės elgsena priešpriešinio susidūrimo metu važiuojant 50 km/h greičiu, smūgio į galą metu judant 30–32 km/h greičiu, apsivertus (automobiliui sustingus aukštyn ratais kėdutė neturi leisti vaiko galvai iš tinkamos pozicijos pajudėti daugiau nei 300 mm). Taip pat tikrinama, ar kėdutės sagtys atlaikys 5000 kartų užsegimo-atsegimo ciklą.
Kur kas aukštesnius (tiesa, jie nėra privalomi) saugos reikalavimus kėdutėms kelia vokiečiai. ADAC laboratorijoje mažyliams skirti daiktai testuojami tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nauji automobiliai, siekiantys gauti „Euro NCAP“ žvaigždutes. T.y. iki priekinio susidūrimo taško platforma juda 64 km/h greičiu, šoninis smūgis suduodamas 50 km/h greičiu, atskirai tikrinamas diržų tvirtumas, stabilumas, vertinamas kėdučių uždėjimo/ nuėmimo algoritmas ir ergonomika – sėdėjimo pozicija ir komfortas. Vokiečiai dėmesį skiria net tokiems dalykams, kaip gamybos metu naudojamų dažų ekologiškumas, todėl jei paviršiai, kuriuos liečia vaikas bus apdoroti alergizuojančiomis ar potencialiai kenksmingomis medžiagomis, gero įvertinimo negaus net pačios sumaniausios konstrukcijos kėdutė.
Kai kurie gamintojai pateikia analogiškų institucijų Austrijos (OAMTC) ir Šveicarijos (TCS) sertifikatus, tačiau ADAC, bandymus atliekantis sunkesnėmis sąlygomis, yra neginčijamas autoritetas. Būtent ADAC vertinimai pagal penkiabalę sistemą (1 – labai gerai; 2 – gerai; 3 – patenkinamai; 4 – pakankamai; 5 – nepakankamai) laikomi patikimiausiu sufleriu. Kokybės atributai Renkantis kėdutę kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečias aplinkybes: l naudojamo automobilio ypatumus, l kėdutės tvirtinimo galimybes, l vaiko svorį bei ūgį.
Kalbant apie patiems mažiausiems skirtus atkreipti dėmesį į tai, ar kėdutė turi gulimą poziciją (geriausia, jei atlošas reguliuojamas, nes naujagimis negali per ilgai būti laikomas stačioje padėtyje), ar ji pakankamai plati, kad būtų tinkama metų amžiaus vaikui? Patartina rinktis modelį su papildoma pagalvėle naujagimiui, kurią vėliau galima išimti. Taip pat svarbus pačios kėdutės svoris – kadangi ją dažnai tenka nešioti su mažyliu, daugiau nei 3–5 kg sverianti kėdutė ilgainiui pradės kelti papildomų rūpesčių.
Specialistai taip pat rekomenduoja rinktis kėdutes su orui laidžiais užvalkalais, pasiūtais iš minkštų audinių, ir įsitikinti, kad jos turi „IsoFix“ tvirtinimo sistemą. Svarbu, kad kėdutes būtų galima fiksuoti ir veidu, ir nugara į eismą (mažyliai iki 9 kg būtinai turi važiuoti nugara prieš judėjimo kryptį). Didesni svorio kategorijų kėdutėms (9–18 kg) baziniai reikalavimai išlieka labai panašūs – jos privalėtų turėti atlošo reguliavimo funkciją, lengvai prižiūrimus (nuimamus-skalbiamus) užvalkalus, tikti vaikui pagal matmenis. Reiktų nepamiršti, kad žiemą šiltais drabužėliais aprengti vaikai būna gerokai „storesni“ nei vasarą. Neginčijamas privalumas – ventiliacijos kanalai kėdutės konstrukcijoje.
Visos ūgtelėjusiems vaikams skirtos automobilinės kėdutės turi turėti pečių saugos diržus ar specialius kūno laikiklius. Pastaraisiais metais saugiausiais buvo pripažinti kėdučių modeliai, priekinėje dalyje turintys miniatiūrinius staliukus-atramas. Priešpriešinio susidūrimo atveju jis kur kas efektyviau apsaugo nuo perkrovų, užtikrina didesnį atraminį plotą. Nusižiūrėjus tokią kėdutę reiktų patikrinti, ar saugos diržas yra pakankamai ilgas. Testų rezultatai liudija, kad kėdutės saugumas tiesiogiai susijęs su jos šonų pločiu ir galvos atlošo gyliu – kuo jie didesni, tuo patikimiau apsaugo vaiką per incidentus. Visoms kėdutėms keliamas bendras reikalavimas – turėti „IsoFix“ sistemą.
Net ir pačios kukliausios šį mechanizmą turinčios kėdutės yra geresnės už tvirtinamas standartiniais saugos diržais. Ypač šis pranašumas išryškėja šoninių smūgių metu, nes sistema radikaliai sumažina tokio pobūdžio perkrovas. Be to, „IsoFix“ leidžia per keletą sekundžių be didesnių pastangų taisyklingai ir saugiai įkurdinti mažylius automobilyje. Kad tai nėra smulkmena, atskleidžia atlikti tyrimai. Pasirodo, dėl pernelyg painaus saugos diržais fiksuojamų kėdučių tvirtinimo, daugiau nei pusė jas naudojančių tėvelių daro nemažai grubių klaidų. Kėdutes montuodami netaisyklingai jie patys sukuria prielaidas rimtoms traumoms nutikus eismo įvykiui.
Kėdutė apsaugo tik kartą
Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikiškos kėdutės gelbėtojišką misiją gali atlikti tik vieną kartą. T.y. kaip kad „iššovusios“ saugos oro pagalvės tampa nebetinkamos naudojimui, taip ir kelioniniai mažylių „krėslai“ po avarijos netenka apsauginių funkcijų. Dėl šios priežasties reikėtų vengti nenaujas kėdutes pirkti iš nepažįstamų žmonių. Apklausos rodo, kad Lietuvoje taip elgiasi maždaug kas šešta vaikus auginanti šeima.
-Renaldas Gabartas
ABL, 2014 m. Nr. 6
