VĮ ,,Regitra“ bei Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) vadovai surengė tradicinę statistinės informacijos apie naujų ir naudotų lengvųjų parko analizę bei pasidalino įžvalgomis apie svarbiausius šioje rinkoje vykstančius procesus ir labiausiai tikėtinus ateities scenarijus.
Europos signalai
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) pateiktais duomenimis per 2011-uosius ES naujų automobilių rinka patyrė 1,7 proc. nuosmukį (ši tendencija fiksuojama jau ketverius metus iš eilės), bendras metinis registruotų automobilių skaičius sudarė 13.111.209 vnt. Šiame sektoriuje dirbančios kompanijos džiaugiasi tik tuo, kad pernai rinka susitraukė sąlyginai nedaug. Tuo tarpu 2010-aisiais prekybos apimčių mažėjimas siekė 7,1 proc. . Didžiausią įtaką tam turėjo daugelyje šalių baigtos įgyvendinti transporto parko atnaujinimo programos.
2011 m. beveik visos svarbiausios rinkos patyrė nuosmukį: Prancūzijos 2,1 proc., Didžiosios Britanijos 4,4 proc., Italijos 10,9 proc. ir Ispanijos 17,7 proc.. Vokietija tapo išimtimi ir jos naujų automobilių rinka per dvylika mėnesių ūgtelėjo 8,8 proc., tuo pačiu Vokietija išlieka didžiausia rinka, kur registruota 3.173.634 naujų lengvųjų asmeninės paskirties automobilių. Neatsitiktinai iš pastarosios šalies atkeliauja daugiausia senų mašinų. Antrą ir trečią vietas didžiausių Europos rinkų hierarchijoje užima Prancūzija (2.251.669 vnt.) ir Didžioji Britanija (1.941.253 vnt.).
Lietuvos ypatumai
Nors mūsų šalyje 2011-aisiais buvo užfiksuotas net 66,3 proc. naujų asmeninės paskirties automobilių rinkos augimas – tai didžiausias šuolis Europoje – šis faktas niekam nepadarė įspūdžio. Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimų dramatiškų pardavimų kritimų ar šuolių aukštyn niekas nesureikšmina, nes tokius lemia itin maža lyginamoji bazė. Viename didesniame Vokietijos mieste registruojama tiek naujų automobilių, kiek mūsų krašte per visus metus.
Net ir po minėto 66,3 proc. naujų automobilių paklausos padidėjimo 2011-aisiais, šis rezultatas neprilygo 2006-iems, kai buvo registruoti 14.418 mašinų. Nuo rekordinių pardavimų aspektu 2008-ųjų vis dar atsiliekama 1,7 karto.
Tiesa, praėjusiais metais ženkliai padidėjo naudotų automobilių registracijos skaičius: nuo 153 083 vienetų 2010-aisias, iki 204 309 vnt. Deja, į Lietuvą dažniausiai atkeliauja maždaug 10 metų eksploatavimo istoriją turinčios mašinos, todėl Lietuvos automobilių parkas sensta. Vienam įregistruotam naujam automobiliui 2011 m. teko 15,4 naudoto.
LAA prezidentas Petras Ignotas pastebėjo, kad tokiais procesais suinteresuotos Vakarų šalys, atsikratančios prievolės utilizuoti naudoti nebetinkamus automobilius.
Skirtingi vertinimai
VĮ „Regitros“ generalinio direktoriaus Daliaus Prevelio teigimu, dabar vidutinis statistinio „lietuviško“ automobilio amžius siekia 15 metų ir yra šiek tiek didesnis nei 2010-aisiais, kai šis rodiklis buvo14,6 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks amžiaus vidurkis apskaičiuojamas eliminavus transporto registre figūruojančių, tačiau, kaip spėjama, realiai neeksploatuojamų mašinų – 455 tūkst. automobilių nesilanko valstybinės techninės apžiūros centruose.
Kadangi tiksliai nėra žinoma, koks tokių transporto priemonių likimas, LAA administracijos vadovas Mindaugas Beišys ragina vadovautis oficialiąja statistika ir vertinti visų maždaug 1,7 mln. M1 klasės lengvųjų automobilių amžių. Laikantis šios nuostatos aiškėja, kad Lietuvos automobilių parko vidutinis amžius yra apie 17 metų. Tai vienas prasčiausių rodiklių visoje Europoje, kur automobilių parko vidutinis amžius siekia 8,5 metų.
LAA vadovai apgailestavo, kad jokios transporto parko reguliavimo politikos Lietuva neturėjo ir neturi.
