Prieš pustrečių metų, vasario 24 dienos rytą, visa Europa pabudo naujoje, pasikeitusioje realybėje – už sienos prasidėjo karas. Tai sukėlė siaubą visiems ir kiekvienas pasirinko kaip reaguoti ir veikti naujoje bei nepažįstamoje situacijoje. Jau vasario 27 dieną konvojus mikroautobusų iš Lietuvos, prikrautų įvairiausių kasdien reikalingų daiktų bei maisto, stovėjo prie Ukrainos sienos – tarp jų buvo ir keliautojas Aidas Bubinas, kuriam tai buvo tik pirmoji iš jau beveik septyniasdešimties kelionių į už visą Europą kariaujančią Ukrainą.
Dabar keliautojas ruošiasi į 6500 kilometrų kelionę motociklu simboliniu maršrutu, priminsiančiu apie tai, kad Ukrainos ribos yra tokios, kokios buvo prieš invaziją ir tai, kad Europa kariaujančių kaimynų nepamiršo bei juos palaiko. Kelionės tikslas – surinkti lėšų asmeninėms antidroninėms sistemoms, gelbėjančioms karių gyvybes.
Kariauti galima ir be ginklo
Visą pasaulį motociklu apkeliavęs A.Bubinas sako, kad tą pačią akimirką, kai sužinojo apie pilno mąsto invaziją į Ukrainą, jautė, kad šį karą teks kariauti ir jam. Gera žinia šioje niūrioje temoje yra ta, kad kariauti galima ne tik su ginklu rankoje: „Pirmaisiais kartais važiuojant iki Ukrainos sienos tiksliai nežinojome savo misijos – norėjome tiesiog padėti ir darėme tai pagal savo suvokimą. Žinoma, pirmomis kelionėmis daugiausiai bendraudavome su civiliais – veždavome įprastus buitinius daiktus, kuriuos bėgant nuo karo teko palikti namuose, o tuos, kuriems pakeliui, paimdavome ir parveždavome į Lenkiją, Lietuvą.
Nurimus pirmajai pabėgėlių bangai ir šiek tiek susitvarkius procesams prasidėjo kelionės link karinių dalinių. Čia užsimezgė pažintys bei draugystės su vadais, kariais ir aiškesnis suvokimas ko jiems trūksta. O trūksta pačių netikėčiausių dalykų: energetinio gėrimo, tepalo skaudantiems raumenims, dujų balionų maisto gamybai. Žinoma – visureigių. Kiekvieną kartą stengiamės nuvežti bent kelis. Deja, bet kuo toliau, tuo tampa sunkiau surinkti lėšų – žmonės pavargo nuo karo, pamiršo jį ir toliau gyvena savo gyvenimus.“
Tiesa, A.Bubinas nesistebi tuo, mat net Lvive ar Kyjive gyvenimas, kai nekaukia sirenos, atrodo teka sava vaga: žmonės keliauja į darbus, geria kavą lauko kavinėse, sportuoja stadionuose.
„Kitaip, matyt, ir būti negali. Žmogui būtų sunkiai pakeliama visą laiką galvoti tik apie karą ir blogiausius įmanomus scenarijus. Tačiau svarbu prisiminti, kad šis ramus gyvenimas mums visiems šiuo metu yra perkamas už kainą, matuojamą gyvybėmis. Per šiuos pustrečių metų spėjau susidraugauti su keliais žmonėmis, kurių, deja, tarp mūsų jau nebėra. Jie atidavė viską už mūsų laisvę“, – pasakoja A.Bubinas ir sako, kad visame dideliame karo paveiksle kartais reikia į jį pažvelgti asmeniniu lygmeniu. Kiekvienas skaičius statistikoje reiškia dar prieš tris metus normalų gyvenimą, kuriuo dabar gali džiaugtis kiekvienas vakarietis, gyvenusio žmogaus mirtį.
Kelionė siekiant išgelbėti karių gyvybes
Nors pagrindinė A.Bubino profesija yra operatorius, tolimos kelionės motociklais yra neatsiejama jo gyvenimo dalis – savo sąskaitoje jis turi net tris „Geležinės subinės“ (ang.: Iron Butt) titulus bei ne vieną rekordą. Vienas jų – vos per 55 valandas ir 55 minutes įveiktas 6200 km atstumas nuo šiauriausio Europos taško Nordkapp iki piečiausiai esančios Tarifos. Naujausia jo kelionė bus skirta pinigų Lietuvių kompanijos „NT Service“ gaminamoms antidroninėms sistemoms įsigyti. Tikslas – nupirkti bent penkias sistemas, kurių kiekviena kainuoja 2000 eurų.
„Ukraina yra geografiškai didžiausia Europos šalis, tad bandysiu įveikti visą jos perimetrą – apie 6500 kilometrų. Gaila, bet to padaryti pačioje Ukrainoje dabar neįmanoma, tačiau mąsteliu 1:1 šį maršrutą gan tiksliai atkartoti galima važiuojant per Europos sąjungos šalis. Jeigu viskas eisis pagal planą, kelionė turėtų trukti savaitę laiko, per dieną vidutiniškai įveikiant apie 1000 kilometrų“, – sako motociklininkas ir pamini, kad įmonė UAB „Motorider“, prekiaujanti motociklais bei keturračiais, suteiks motociklą bei padengs visas kelionės išlaidas.
Maršrutas – Ukrainos perimetras išvingiuotas Europos keliais masteliu 1:1. Simboliška, bet startas 2024 metų liepos 15 dieną Aušvice, kur Antrojo pasaulinio karo metais genocidą vykdė naciai, ir ši vieta yra ties simboline siena prie Charkovo, kur XXI amžiuje vykdomas Ukrainos tautos genocidas atakuojant raketomis taikius Ukrainos gyventojus.
Visos kelionės metu A.Bubino įsteigta organizacija VšĮ „Kelio Knyga“ lauks paramos iš įmonių bei privačių asmenų. Keliautojas sako suprantantis žmonių nuogąstavimus dėl tokio tipo akcijų patikimumo ir būtent dėl to organizacijos puslapyje kasdien bus atnaujinama ir viešai skelbiama surinktų pinigų suma.
„Šia kelione noriu priminti apie jau trečius metus vykstantį žiaurų karą, kasdien pareikalaujantį šimtų tėvų, brolių ir sūnų gyvybių. Pamačius viską iš arti nebeina į šiuos skaičiuos žiūrėti tik kaip į statistiką. Taip pat, pamačius karą iš arti žinau, kad turime padaryti viską, jog jis niekada neateitų į mūsų kiemus. Karas pastoviai keičiasi, dronai jame naudojami kaip niekada anksčiau dažnai ir įvairiausiais tikslais. Esant netolo fronto ir išgirdus virš galvos zvimbiantį paprasčiausią civilį droną turi greitai priimti sprendimus, nes tuoj pat gali atskristi raketa. Antidroninės sistemos, kurias gamina lietuvių kompanija, sprendžia šią svarbią gyvenimo fronte dalį ir jeigu mūsų bendrai nupirktos ir kariams nuvežtos sistemos išgelbės bent vieną gyvybę – mes būsime padarę didelį darbą“, – pasakoja keliautojas ir sako neabejojantis „NT Service“ produkcijos efektyvumu bei reikalingumu.
