Aplinkosaugininkai informuoja, jog bet koks antrinis tepalų praktinis pritaikymas Lietuvoje yra draudžiamas ir užtraukia baudas iki kelių tūkstančių eurų. Vis dėlto, apsukrūs tautiečiai iš variklių išleistus teršalus sugeba suvartoti kaip kurą toms pačioms mašinoms, pastatų šildymui, medienos impregnavimui, senų transporto priemonių variklių ir greičių dėžių, benzininių pjūklų grandinių ir kitų agregatų tepimui.
Tyrimas atskleidė – dar daug gyventojų alyvą keičiasi patys ir ją kaupia
KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto surengta apklausa atskleidė, jog automobilių tepalus namuose keičia net 22 proc. vairuotojų, o 4 proc. iš viso tuo nesirūpina, nes šį procesą patiki kitiems asmenims. Į klausimą, kur dedate atitarnavusius naftos produktus, net 11 proc. respondentų negalėjo tiksliai atsakyti, nes už tai atsakingas kitas asmuo. 5 proc. nurodė, kad kaupia garaže ar sandėlyje.
„Iš šio tyrimo paaiškėjo, jog dar yra žmonių, kurie su panaudota automobiline alyva elgiasi ne taip, kaip reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas ir tikėtina, kad neteisėtai ją naudoja, kur tik sugalvoja. O tai didžiulė žala ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Nors reikalavimai visiems skirtingi, tiek gamintojai, tiek importuotojai, tiek naudotojai turi žinoti, kaip reikia elgtis su šiuo taršiu skysčiu. Kalbant apie gamintojus ir importuotojus, pirmiausia jie privalo šviesti bei informuoti visuomenę apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių teršalų tvarkymo galimybes bei finansuoti patį procesą, – sako Rita Zdanevičienė, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė. – Mūsų tikslas, kad asociacijos nariai visus reikalavimus, susijusius su alyvų platinimu, surinkimu ir utilizavimu įgyvendintų, kaip tai yra reikalaujama pagal įstatymus. Tai dėl asociacijos narių mums nekyla jokių abejonių, tačiau dėl eilinių vairuotojų sąmoningumo dar reikia nemažai pastangų. Dauguma žino, jog antrą kartą naudoti tepalus draudžiama, tačiau kaip parodė apklausa su jais elgiasi ne visada atsakingai, ieško kuo didesnės naudos ir neįvertina pavojaus savo ir kitų žmonių sveikatai bei neigiamo poveikio aplinkai“.
Fiziniai asmenys, kurie yra alyvos turėtojai privalo jos atliekas perduoti licenzijuotiems tvarkytojams. Tokio pobūdžio teršalus draudžiama maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, šalinti teisės aktuose nenumatytais būdais.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už alyvos ir alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą asmenims gali būti paskirta bauda nuo 120 iki 6000 eurų. Juridiniams asmenims – nuo 300 iki 6000 eurų.
Po kiekvieno kontakto su panaudota alyva organizmuose kaupiasi kancerogenai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VILNIUS TECH Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Alfredas Rimkus yra įsitikinęs, kad atitarnavusių tepalų praktinis taikymas pakartotinai nesuteiks norimo efekto, o tik padidins aplinkos taršą ir gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
„Medienos impregnavimui yra sukurtos specialios medžiagos. Apdorojus atitarnavusią alyvą ilgą laiką bus jaučiamas atidirbusios alyvos kvapas, ypač esant aukštesnei temperatūrai. Tai reiškia kad iš teršalų sklinda lakiosios medžiagos, kurios nėra ekologiškos ar draugiškos aplinkai.
Naudojant kaip kurą skirtą šildymui, reikia suvokti, kad atitarnavusiame tepale yra didelė taršių elementų koncentracija. Patekę į degimo produktus jie neleistinai terš orą, jeigu nebus specialių valymo filtrų.
Kalbant apie antrinį panaudojimą technikos tepimui, atidirbusioje alyvoje gali būti dilimo produktų, o jos klampa, tepumas ir kitos savybės greičiausia nebus geros ir tik sukels intensyvesnį įvairių mechanizmų dilimą, – teigia doc. dr. A. Rimkus.
To pačio universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Aušros Zigmontienės teigimu, alyvų atliekose esančios cheminės medžiagos ne tik sukelia rimtas aplinkosaugines problemas, bet ir kaupiasi organizmuose. Tad po kiekvieno kontakto su tokiais teršalais, jų vis padaugėja. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Tokiems naftos produktams, patekus į dirvožemį, dažnai sutrikdomas augalų ir dirvožemio mikroorganizmų aprūpinimas deguonimi.
„Panaudotoje alyvoje yra įvairių cheminių medžiagų. Joje galima aptikti ne tik platų spektrą sunkiųjų metalų, pvz. vario, cinko, švino, bet ir įvairių chlororganinių junginių. Jei paviršius apdorosime tokia medžiaga, po tam tikro laiko, veikiant atmosferiniams reiškiniams, į dirvožemį, vandenį ar net ir patalpą gali patekti alyvų atliekose esančios cheminės medžiagos. Jau naudotame tepale esantys teršalai toksiškai veikia gyvūnus ir augalus, – tvirtina doc. dr. A. Zigmontienė. – Tai yra pavojingosios atliekos, kurias tvarkyti ir nukenksminti būtina tik saugiu būdu. Jei deginama, degimo procese palaikoma ne žemesnė kaip +1100 °C temperatūra, kurios dėka susiformavę organiniai junginiai sudega iki mažiau kenksmingų medžiagų. Deja, bet namų ūkiuose esantys šildymo katilai nėra pritaikyti tokioms aukštoms temperatūroms, yra be oro valymo įrenginių, todėl šildyti patalpas atitarnavusiais tepalais tiek aplinkosauginiu, tiek ir sveikatos požiūriais yra pavojinga ir draudžiama“.
Panaudotos alyvos turėtojams draudžiama:
• naudoti ją antrą kartą ir ne pagal paskirtį;
• išpilti ar išleisti į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas;
• išpilti ar išleisti ant dirvožemio;
• perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų;
• deginti alyvų atliekas, neturint teisės tai daryti.
