Pastaraisiais metais Lietuvoje pavagiama vis mažiau lengvųjų automobilių, tačiau ilgapirščiai jau nusitaikė į naują taikinį – „švarina” transporto priemonių salonus ir savinasi lengvųjų automobilių detales. Draudikų duomenimis, į didžiausią rizikos grupę papuola 5-8 metų transporto priemonės.
„Nežymų automobilių detalių vagysčių mažėjimą fiksuojame nuo 2019 metų, tik pirmojo karantino laikotarpiu jų skaičius vėl buvo pradėjęs augti. Pastaraisiais metais lengvųjų automobilių pavagiama išties nedaug – vos keletas apdraustų transporto priemonių. Pasitaiko pavienių atvejų, kai pavagiami krovininiai automobiliai arba žemės ūkio technika. Tuo tarpu lengvųjų automobilių detalės vagiamos vis gausiau ir aktyviau“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, didžiausios automobilių detalių vagysčių žalos siekia 20 tūkst. eurų. „Vagiant automobilių dalis jos nėra tvarkingai numontuojamos, kaip automobilių remonto dirbtuvėse. Vagys skuba, vengia būti užklupti. Tad vagiant kompiuterinę įrangą ar vairą iš salono, išdaužiami automobilio langai, o pjaunant žibintus – sugadinamas transporto priemonės kapotas ir sparnai. Kuo technologiškai detalė sudėtingesnė ir inovatyvesnė, tuo žala didesnė“, -– pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Draudimo bendrovės duomenimis, penktadalį visų detalių vagysčių sudaro veidrodėlių ir žibintų vagystės – šias detales ilgapirščiai „nurenka“ dažniausiai. „Toliau labiausiai vagiamų detalių sąraše rikiuojasi parkavimo sistemos, oro pagalvės, vairai. Fiksuojame atvejus, kai detalės vagiamos tik iš tam tikro modelio automobilių – pavyzdžiui, katalizatoriai ar bagažinės užuolaidėlės. Nauja tokia detalė gali kainuoti ir daugiau kaip 1000 eurų, todėl panaudotos yra paklausios, o jų kaina svyruoja nuo 400 iki 600 eurų“, – sako V. Katilienė.
Draudikė atkreipė dėmesį, kad ne tik detalių vagys turėtų pasinaudoti ką tik prasidėjusiu tamsiuoju metų laikotarpiu. „Žmonės turi patys daugiau dėmesio skirti automobilių saugumui. Parkinguose nuo ilgapirščių gali apsaugoti filmavimo kameros arba vaizdo registravimo sistemos. Žinoma, jos nėra visagalės, jei parkingas neapšviestas, o vagies veido negalima įžiūrėti“, – atkreipia dėmesį draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienė taip pat rekomenduoja įsirengti vaizdo registratorius. „Kai transporto priemonėje yra vaizdo registratorius, jis drausmina aplinkinius. Kai vagis, apžiūrinėdamas transporto priemonę, pamato, kad yra filmuojamas, dažniausiai praeina pro šalį. Yra nemažai atvejų, kai vagis nurinkinėja išorines transporto priemonės detales ir registratoriaus nepastebi. Tuo tarpu jei nusikaltimas vykdomas transporto priemonės salone, vaizdo registratorius paprastai pavagiamas. Tuomet nustatyti vagišius galėtų pagelbėti patalpos ar stovėjimo aikštelės stebėjimo kameros“, – sako V. Katilienė.
