Atėjus padangų keitimo metui, galioja penkios pagrindinės taisyklės, kurias pravartu žinoti kiekvienam automobilio vairuotojui, rašoma pranešime.
Pirma taisyklė. Keičiantys padangas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėje (servise) čia gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia.
Antra taisyklė. Padangų pardavėjai privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.
Trečia taisyklė. Gyventojai gali nemokamai pristatyti senas padangas į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Savivaldybių aikštelės paprastai priima keturias netinkamas naudojimui padangas per metus.
Ketvirta taisyklė. Senas padangas galima priduoti atliekų tvarkytojams, tačiau už jų pridavimą teks sumokėti, nes tokios padangos patenka tarp vertės rinkoje neturinčių atliekų.
Penkta taisyklė. Senų padangų negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius, palikti pamiškėse ir kitose nuošaliose vietose ar kaupti namuose. Šios atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir daro žalą gamtai. Maža to, už bešeimininkių atliekų sutvarkymą sumoka visi mokesčių mokėtojai.
Gyventojai apie padangų ir kitų atliekų pridavimo vietas, sąlygas ir atliekų tvarkytojus daugiau informacijos gali rasti www.atliekos.lt.
Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų. Dėl šių taisyklių kasmet transporto priemonių vairuotojai turi pakeisti padangas į vasarines.
Padangų atliekų kiekis
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 metais Lietuvos rinkai buvo patiekta 30,7 tūkst. tonų padangų, o buvo surinkta naudoti netinkamų padangų 28,3 tūkst. tonų.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė sako, kad visgi padangų atliekų kasmet susidaro kur kas daugiau ir jų kiekis tik auga.
„Oficialioje statistikoje neatsispindi tūkstančiai tonų padangų, kurios patenka su į Lietuvą įvažiuojančiomis transporto priemonėmis. Gamintojams ir importuotojams nėra prievolės tvarkyti šias padangas, kaip ir tas, kurios parduodamos nelegaliai. Dar viena ilgametė bėda – ne visi gamintojai ir importuotojai Lietuvoje finansuoja padangų surinkimą ir sutvarkymą, o padangų perdirbimo pajėgumas šalyje vis dar yra ribotas“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų.
Aplinkosaugininkai primena, kad senos padangos gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Senas padangas perdirbant ar panaudojant energijai taupomi gamtos ir gamybos ištekliai. Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams ir kitiems gaminiams, pavyzdžiui, batų padams. Senų padangų granulės kai kuriose šalyse panaudojamos keliams tiesti.
Daugiausia senų padangų, kaip ir kitų automobilio atliekų (alyvos, amortizatorių, filtrų, akumuliatorių ir kitų), susidaro autoservisuose. Gamintojų ir importuotojų asociacija vykdomų aplinkosauginių projektų „Mes rūšiuojam. Autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ metu skatina autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo bei šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir draugišką aplinkai veiklą.
