Beveik pusė milijono keleivių ir virš pusės tūkstančio transporto priemonių, kurių maršrutų ilgis prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Barselonos. Taip atrodo vos viena darbo diena sostinėje važinėjantiems autobusams bei troleibusams, rašoma pranešime. Apžvelgus visos Lietuvos skaičius, jie būtų dar įspūdingesni, todėl viešojo transporto reikšmė miestams yra neabejotina. Tačiau specialistai pastebi – lengvųjų automobilių vairuotojai neretai pamiršta autobusų bei troleibusų eismo gatvėmis ypatumus, o kartais stokoja ir vairavimo kultūros bei pagarbos. Draudimo bendrovė ERGO skaičiuoja, jog nuo metų pradžios buvo užregistruoti 128 automobilių bei viešojo transporto susidūrimo atvejai.
Miestuose – privilegijuoti
Draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus teigimu, viešasis transportas miestuose turi ypatingas privilegijas, kurias automobilių vairuotojai neretai linkę pamiršti arba nepaisyti.
„Kelių eismo taisyklės (KET) reglamentuoja – gyvenvietėse autobusams ir troleibusams suteikiama pirmenybė, todėl privalu jiems, išvažiuojantiems iš pažymėtų stotelių, duoti kelią. Žinoma, pastarųjų vairuotojai turi rodyti posūkio signalą bei įsitikinti, kad yra praleidžiami. Reikėtų atkreipti dėmesį į du aspektus: šis reglamentavimas viešojo transporto atžvilgiu netaikomas užmiesčio keliuose, tačiau galioja maršrutiniams mikroautobusams, kurių dar galima sutikti, pavyzdžiui, uostamiesčio gatvėse. Juos praleisti taip pat būtina“, – pastebi R. Pocius.
Draudiko atstovas sako – automobilių vairuotojai turėtų ne tik miestuose suteikti pirmenybę viešajam transportui, bet ir važiuodami už jo laikytis saugaus atstumo, antraip išvengti eismo įvykio gali būti sudėtinga.
„Avarinė situacija kyla tuomet, kai važiuojama paskui troleibusą, o šiam nukrenta ūsai ir jis staiga sustoja. Nesilaikant saugaus atstumo, gali įvykti nelaimė. Troleibusai arba autobusai sustoja ir sankryžose bei keliuose dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, netikėto gedimo. Nereikėtų skubėti jų apvažiuoti – dideli viešojo transporto gabaritai blogina matomumą, o sankirtos blokavimas draudžiamas KET. Taip ne tik pažeidžiamos taisyklės, sutrikdomas eismas, bet ir didėja avarijų rizika“, – perspėja ekspertas.
Būtent dėl pastarųjų priežasčių ir įvyksta daugiausiai viešojo transporto ir lengvųjų automobilių susidūrimų. ERGO duomenimis, vairuotojai dažnai užkliudo viešąjį transportą persirikiuodami ir nesuteikdami pirmenybės pagrindiniu keliu važiuojančiam viešajam transportui, taip pat atsitrenkia į galinę autobuso ar troleibuso dalį dėl saugaus atstumo nesilaikymo. Lengvųjų automobilių bei viešojo transporto susidūrimų metu padaryta žala transporto priemonėms vidutiniškai siekia 858,46 eurus, tačiau užregistruota ir tokių atvejų, kai žala viršijo net 3000 eurų.
A juosta – ne kiekvienam
Užsiminęs apie sudaromas spūstis gatvėse, R. Pocius kalba apie važiavimo A juosta taisykles. Anot pašnekovo, nors vasarą automobilių vairuotojai vengia į jas įsukti, prasidėjus rudeniui ir eismui suintensyvėjus, vis dažniau mėginama kamščius aplenkti tokiu būdu.
„KET nurodo, jog A juosta skirta maršrutiniam transportui, ja važiuoti leidžiama ir mopedams bei dviračiams. Lengvieji automobiliai pastarąja judėti gali prieš sukdami į dešinę, jei šis kelias pažymėtas atskirta punktyrine ženklinimo linija. Kirsti ištisinę – draudžiama. Taip pat A juosta leidžiama važiuoti vežant keturis ir daugiau keleivių, tačiau ant jos turi būti ženklas „4+“. Šiuo keliu gali judėti ir elektromobiliai, jei yra specialus ženklinimas. Pastarojo prireiks ir norint važiuoti taksi automobiliu, tačiau tokia privilegija pavėžėjai naudotis negali“, – KET ypatumus vardija R. Pocius.
Draudiko atstovas papildo: gatvėse, kurios nepažymėtos A juosta, automobilių vairuotojai turėtų vadovautis etika ir nestokoti kantrybės. Nors KET taisyklės nenumato, viešąjį transportą reiktų praleisti, nes juo ir keleivių važiuoja gausiau, ir spūsčių tikimybė didesnė: „Įsukusių į A juostą automobilių, kuomet tai daryti draudžiama, vairuotojai elgiasi tiek nepagarbiai, tiek ir rizikuoja baudomis, mat už šį pažeidimą gresia atsakomybė nuo 30 iki 90 eurų“.
Svarbu neprarasti budrumo
Prakalbęs apie pagarbą, R. Pocius pabrėžia, jog jos vieni kitiems reikalauja ir situacijos stotelėse.
„KET draudžia lengvųjų automobilių sustojimą bei stovėjimą viešojo transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų, o kai pastarųjų nėra – arčiau kaip 15 metrų atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“. Tačiau taisyklės numato: draudimai galioja trukdant maršrutinio transporto eismui. Šia išimtimi automobilių vairuotojai netrunka pasinaudoti, bet reikėtų nepiktnaudžiauti ir sustoti tik trumpam tuo atveju, jei reikia išleisti keleivius“, – teigia pašnekovas.
Ypač budrūs, pasak R. Pociaus, vairuotojai privalo būti stotelėje pastebėję sustojusius vaikus vežančius autobusus ar jiems stabtelėjus šalikelėse.
„Jaunieji keleiviai neretai elgiasi neatsargiai. Išlipę iš autobuso, skuba perbėgti kelią, neįvertina situacijos, išlenda į gatvę pro transporto priemonės priekį. Tai būdinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Todėl vairuotojai privalo būti akylūs – sumažinti greitį ir būti pasiruošę netikėtumams“, – reziumuoja ekspertas.
