Per kelius metus žaibišku greičiu didžiausiuose Europos ir Lietuvos miestuose išpopuliarėjo ekologiška susisiekimo priemonė – elektriniai paspirtukai. Su nauja transporto priemone atsirado ir naujos taisyklės, kurių nelabai linkę laikytis vairuotojai. Tuo metu Europoje prasidėjo kelių ženklinimas specialiai šiai priemonei. Ar nauji kelio ženklai įvestų santaiką tarp eismo dalyvių Lietuvoje?
Visuomenę būtina informuoti
Elektriniai paspirtukai pastaraisiais metais yra didžiausią naudojimo proveržį padariusi transporto priemonė Lietuvos didmiesčiuose. Šis populiarumas sukėlė tikrą karą tarp automobilių vairuotojų, pėsčiųjų ir besinaudojančių paspirtukais. Pastarųjų vairuotojai dažnai aplenkia Kelių eismo taisykles (KET), nors jose numatyti normatyvai ir taisyklės.
Eismo saugumo srityje pirmaujančioje Švedijoje siekiame visiškai uždrausti elektriniu paspirtuku važiuoti gatvėmis. Apie tai svarstyti pradėta įvykus avarijai, kurios metu po susidūrimo su automobiliu žuvo 27 metų elektrinio paspirtuko vairuotojas.
„Visų pirmą reikia aiškiai reglamentuoti paspirtukų naudojimo tvarką. Aš asmeniškai paspirtuko prieinamumo galimybes šiandien matau ypatingai dideles, tačiau jų naudojimo tvarka, man nėra aiški. Ar aš turiu segėti šalmą, ar mano paspirtukas privalo turėti greičio ribojimą, ar turiu nulipti prieš kertant gatvę pėsčiųjų perėjoje, ar galiu važiuoti kelkraščiu jei nėra pėsčiųjų ir dviračių tako, ar galiu važiuoti pėsčiųjų takais, kur ir kaip turiu palikti paspirtuką gatvėje, ar privaloma segėti ryškiaspalvę liemenę, ar turi būti įrengti ir įjungti žibintai, ar galiu važiuoti neblaivus? Tikiu, kad šie atsakymai yra parengti arba yra rengiami, tačiau reikia kuo plačiau informuoti visuomenę“, – nuomone dalinasi saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.
Bendri ženklai naujoms tranporto priemonėms
Italijoje, Milano mieste, bandoma suvaldyti chaosą, kurį sukuria paspirtukų vairuotojai. Šią vasarą atsirado kelio ženklai, vaizduojantys juodą žmogeliuką su paspirtuku baltame fone. Ženklas nurodo, kur gali būti judama šia transporto priemone. Lietuvoje specialaus ženklinimo šiuo metu dar nėra.
„Ženklinimo misija – priminti taisykles. Suprantama, kiekvienai naujai transporto priemonei naujo ženklinimo neįvesime. Pažiūrėkite kiek jų yra Vingio parke Vilniuje arba Palangos miete: riedžiai, elektriniai dviračiai, keturračiai, paspirtukai, vasaros slidės ir t.t. Ženklinimas paspirtuko simboliu ant dviračiu tako arba nubrauktas paspirtuko simbolis ant pėsčiųjų tako problemą išspręstų tik dalinai. Tačiau bendras ženklinimas visoms šioms transporto priemonėms primintų vairuotojams, kas galima, o kas ne. Padėtų geriau suprasti taisykles ir palaikyti tvarką, tačiau labai svarbus yra taisyklių viešinimas ir žmonių ugdymas. Be to, kiekvienai naujai taisyklei reikalinga priežiūra. Jei nebus daroma prevencija, naudotojų įprotis nepasikeis“, – teigia specialistas.
Taisykles mažai kas žino
Paspirtuku važiuojant iki 6 km/val galioja tos pačios KET taisyklės kaip pėstiesiems, tad šia priemone negalima važiuoti dviračių taku.
Tačiau paspirtukai, turintys galios šaltinį, važiuojantys greičiau nei 6 km/val. bet neviršijantys 25 km/val. greičio privalo laikytis tų pačių KET taisyklių kaip ir dviratininkai. Jie gali važiuoti šaligatviu, važiuojamąja kelio dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto bei dviračių taku.
„Paspirtukas yra dviratė transporto priemonė ir jų naudotojams turėtų galioti tos pačios taisyklės kaip ir dviratininkams. Tačiau tą turi suprasti kiekvienas prieš pradėdamas naudotis šia lengvai prieinama transporto paslauga. Svarbiausia naudotojas turi suprasti apie savo atsakomybę už save ir kitus eismo dalyvius.“, – tikina B.Vengrys.
www.auto-bild.lt
