Kai 2012 m milijonai žmonių šventė 86-erių Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II 60-ąsias valdymo metines, Palangos gyventojai ir kurorto svečiai sveikino Pietų Afrikos Respublikos sportininkų, pirmą kartą laimėjusių „Omnitel 1000 km lenktynes“, trejetuką.
Tad šįsyk – pasakojimas apie tryliktąsias maratonines automobilių lenktynes ir pagrindinius jų herojus.
Lenktynės šalies vardą garsino ir Afrikoje
Kai 2012 m prie tryliktą kartą paeiliui surengtų „Omnitel 1000 km lenktynių“ starto linijos išsirikiavo keturios dešimtys komandų ir bemaž pusantro šimto sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos – nesistebėjo niekas. Tuomet tai buvo daugmaž įprasta didžiausio Baltijos šalyse automobilių sporto festivalio vizitinė kortelė.
Tačiau dalyvių gretas papildžius ir tolimosios Pietų Afrikos Respublikos atstovams, pakvipo ne vien egzotika.
Dar prieš keletą metų išgirdę apie Lietuvoje rengiamas populiarias automobilių ilgų nuotolių lenktynes, 2012 m afrikiečiai nutarė išbandyti jose jėgas ir patys.
Lietuviams, o ir daugeliui šių lenktynių dalyvių iš kitų šalių, tai buvo bene pirmoji detalesnė pažintis su automobilių sportu Pietų Afrikoje. Ir šios šalies sportininkais, kurie pasirodė anaiptol ne iš kelmo spirti.
Patyrę lenktynininkai 58-erių Sunas Moodley, 50 metų Andrew Culbertas ir 40-tis Manoghas Maharajus į Lietuvą nesivargino gabentis nei kovinio bolido, nei kviestis komandos vadovo.
Išsinuomavę „Porsche 911 GT3 Cup“ ir pasiprašę tapti komandos vadovu Ramūną Kliaudaitį, afrikiečiai startavo po „Oktanas Racing“ vėliava ir pirmieji kirto 1000 km lenktynių finišą. Nugalėtojų komanda visą 1000 km (334 ratų, vieno ilgis – 2994 metrai) distanciją įveikė per 8 val. 57 min. 43,195 sek.
Pirmą kartą šių lenktynių istorijoje pagrindinis varžybų trofėjus – pereinamoji taurė, ant kurios išgraviruoti nugalėtojų vardai, iškeliavo į Pietų Afrikos Respubliką.
Kai lūžta tas, kas niekad nelūžta…
„Šį puikų laimėjimą Lietuvoje prisiminsime labai ilgai, nes tai ko gero buvo sunkiausia mūsų pergalė“, – džiaugdamasis ką tik įteiktu trofėjumi varžybų spaudos centrui, viešųjų ryšių agentūrai „Visus Bonus“ sakė S. Moodley. – Mus itin maloniai nuteikė ne tik sunkiai iškovota pergalė, bet ir aukštas varžybų organizavimo lygis bei kaip reta pajėgūs varžovai“.
Pradžioje būsimieji nugalėtojai vargu ar svajojo apie pergalę, nes lenktynes itin veržliai pradėjo iš pirmosios pozicijos startavę kvalifikacijos laimėtojai – „BOD – Bauer Team“ ekipa, kurios „Aquila CR1 LS7“ eksperimentinį automobilį pilotavo Ramūnas Čapkauskas.
Atkali kova, išreikšta vos kelių sekundės dešimtųjų deficitu, virė ir dėl antrosios pozicijos, kurią išlaikė „15min. – General Financing“ lyderis Nemunas Dagilis, o jam tiesiogine to žodžio prasme ant kulnų mynė Belgijos sportininkas Erikas Qvickas iš „Bar Bar‘a Saitas Racing team by Qvick Motors“. Už belgo – dar vienas jo tautietis Steve Vanbelingenas iš „RESpublika by JR Motorsport“, ir tik pojų – A. Culbertas iš „Oktanas Racing“.
Netrukus dėl perkaitusių automobilio stabdžių ir kritusio kuro slėgio priverstinio poilsio pirmieji į garažus buvo priversti užsukti būtent lyderiai – „BOD – Bauer Team“. Tai buvo toli gražu ne paskutinis priverstinis jų sustojimas. Nors vėliau ekipa ir sugrįžo į trasą, tačiau sugaišę garažuose daug laiko jie praktiškai sudėjo ginklus.
Trečdalį lenktynių lyderio estafetę vežė didžiausias ambicijas puoselėjusi „15min. – General Financing“ brolių Nemuno ir Nerijaus Dagilių bei Benedikto Vanago ekipa. Tačiau tik pirmąjį trečdalį, o vėliau Nerijus buvo priverstas sustoti. Priežastis daugiau nei proziška– lūžo jų „Porsche 911 GT3 Cup“ skriemulys, kuris, paprastai, niekada nelūžta…
… o kuro bakas išsenka šalia degalinės
Kai kiti garažuose laižėsi žaizdas, lyderės poziciją perėmė Afrikos sportininkai. Tačiau ir ši dovana jiems vos neįstrigo kaip ašaka, kai iki pergalingo finišo buvo belikę ranka paduoti…
Važiuodamas paskutinįjį, 334-ąjį ratą. A.Culbertas ėmė ir sustojo, nes degalų bake baigėsi kuro atsargos…
Komandos draugai jau rovėsi plaukus nuo galvos, tačiau iš PAR pirmąsyk į Lietuvą atvykusį sportininką išgelbėjo iki tol susikrauta solidi keturių ratų persvara, beregint ištirpusi iki vieno, ir tai, kad jo automobilis sustojo visai šalia degalinės…
Tik 17, 379 sek. atsilikusi nuo nugalėtojų antra su „BMW Silhouette“ finišavo dar viena užsienio lenktynininkų – S. Vanbelingeno, Wardo Sluys ir Marco Polando – „Respublika by JR Motorsport“ iš Belgijos komanda, o trečiąją vietą iškovojo greičiausi Lietuvos sportininkai – „Lexus IS“ vairavę „Artas Racing“ ekipos nariai Darius Baltramiejūnas, Dainius Kablys ir Artūras Mrazauskas.
Greičiausias – ne visada pirmas
Tryliktosios maratoninės lenktynės Palangoje buvo kupinos ne visad logiškai pasibaigusių įvykių, tačiau būtent tuo jos ir patiko žiūrovams.
Tais metais Lietuvos sportininkai vėl susigrąžino šios trasos greičio rekordą. Ankstesnįjį brito Peterio Dumbrecko pasiekimą (1 min.18,674 sek.) dukart gerinęs R. Čapkauskas su eksperimentiniu „Algirdai Racing- Aquila CR1 LS7“ bolidu 189 ratą įveikė per 1 min. 17,270 sek. ir užfiksavo naują trasos rekordą.
R. Čapkauskas greičiausiąjį ratą nuvažiavo rekordiniu 139,490 km/val. vidutiniu greičiu.
Apmaudu, tačiau greičiausias lenktynininkas ir jo komanda, laimėjusi kvalifikacines varžybas, dėl itin dažnų bolido gedimų pagrindinėse klasifikuota tik 29-oje vietoje. Tai didžiausia bolido galios, greičio ir užimtos vietos disproporcija per visą lenktynių istoriją.
Zanardis iš Latvijos
Didžiulio dėmesio susilaukė ir trečius metus 1000 km lenktynių programoje vietos radusios „Dzintara Volga“ varžybos, sutapusios su Latvijos taurės ketvirtuoju etapu. Jų pažiūrėti į Palangą specialiai atvyko ir daugelis mūsų šalies automobilių sporto veteranų, kuriems ši technika kelia nostalgiją ir šviesius sportinės jaunystės prisiminimus.
Ir neapsiriko, nes trasoje virė įdomi, permaininga kova. Nors ir netapo prizininku didžiausios pagarbos nusipelnė latviškuoju Zanardžiu tituluojamas šio klubo narys Janis Tomsonas.
Netekęs kojos latvis neapleido lenktynių trasų, o jo važiavimą perdirbtu, turinčiu rankinį valdymą GAZ 2411, ne tik aplodismentais įvertino ir lietuviai.
Mini žiedo debiutas
2012-aisiais 1000 km lenktynių programoje debiutavo ir Mini žiedas, kurio organizatoriai, kaip ir žiūrovai, šios varžybų serijos invaziją į Palangą įvertino kaip sportininkų laukiančią naują, atsakingesnę pakopą.
Žiūrovai neliko nuvilti. Suskirstyti į dvi grupes mini žiedo dalyviai išvairavo net 39 mašinas.
Žūrovus intrigavo taktinė kova, kai vieną važiavimą laimėjęs lenktynininkas kitą pradeda iš rikiuotės galo ir kitos šių varžybų specifinės savybės, įdomios žiūrovams.
Pirmųjų Mini žiedo lenktynių Palangoje nugalėtojais A 2000 klasėje tapo „Honda Civic“ vairavęs Deividas Sakalauskas, A 3000 – Audrius Makarskas („BMW 120d), Open – Egidijus Bulotas („Porsche 968 RSR“), o RWD – Linas Steponaitis su BMW 320D.
Pirmoji „Porsche“ ataka
Nors trasoje vienas varžybas iškart keičia kitos, tačiau 1000 km lenktynes rengianti „Promo Events“ sudarė išskirtinę galimybę vieną valandą pasinaudoti arena išimtinai tik „Porsche“ automobilių savininkams.
Ir jie, ir daugelis šios markės gerbėjų turėjo progą pasidžiaugti „Porsche“ klubas Lietuva“ renginiu, pavadintu „Race attack – „Energijos kodas“.
Paganyti akis iš tiesų buvo į ką. Pirmą kartą 1000 km lenktynių istorijoje į trasą vienu metu išvažiavo net 27 įvairių modelių ir modifikacijų grynakraujai „Porsche“ automobiliai, kuriuos atvairavo ne tik klubo nariai, bet ir svečiai kaimyninės Lenkijos ir Rusijos.
„Race attack – Energijos kodas“ – tai valandos trukmės greičio ataka, kurios metu išskirtinai tik „Porsche“ vairuotojai išbandė savo galimybes trasoje, o greičio atakai sumaniai dirigavo lenktynininkas Jonas Gelžinis.
Organizatorių nuotr.
www.auto-bild.lt
