Pastaruoju metu daug kalbama apie hibridinius ir elektrinius automobilius. Ypač po to, kai plačiai pasklido informacija, kad dyzeliniai automobiliai, nors ir išskiriantys mažiau anglies dvideginio (CO2) negu benzininiai, tačiau gerokai labiau teršia atmosferą azoto oksidais (NOx) bei kietosiomis dalelėmis (pirmiausiai – suodžiais).
Paanalizuokime, kokios alternatyvos dyzelinui ir benzinui sutinkamos Lietuvos naujų asmeninių (M1) automobilių rinkoje. Alternatyviais degalais čia laikomi elektra (grynieji elektromobiliai), elektra/benzinas (elektromobiliai su generatoriais), benzinas/elektra (benzininiai hibridai), dyzelinas/elektra (dyzeliniai hibridai), dujos (LPG, CNG), benzinas/dujos (dujų alternatyva), benzinas/etanolis (etanolio alternatyva). Analizuojant VĮ „Regitra“ pradinius duomenis nustatyta, kad 2017 m. sausį- liepą šalyje buvo įregistruoti 888 alternatyvius degalus naudojantys automobiliai, lyginant su 519 pernai tuo pačiu laikotarpiu (+71,1%).
Šiemet tai sudaro 6,1% visų asmeninių automobilių, tuo tarpu pernai – 4,2%. Nevertinant tų markių, kurių automobilių šiemet jau išregistruota daugiau kaip 50% bendros apimties („Fiat“, „Alfa Romeo“, „Jeep“, „Lada“), alternatyvių degalų rinkos dalis pakyla iki 7,5% (pernai – 5,1%). 2017 m. sausį-liepą Latvijoje alternatyvių degalų skverbtis siekė 6,3% (pernai – 2,9%), o Estijoje – 5,8% (pernai – 3,5%). Suprantama, alternatyvių degalų liūto dalis tenka benzinui/elektrai (benzininiams hibridams) – 842, ir tai yra ženkliai daugiau negu pernai (453). Įdomu tai, kad elektromobilių šiemet netgi sumažėjo: 25 grynieji elektromobiliai ir 2 elektromobiliai su generatoriais, kai tuo tarpu pernai jų buvo atitinkamai 51 ir 3. Alternatyvių degalų likutį sudaro benzinas/dujos: šiemet jų turime 19, pernai – 12.
Deja, dyzelinas/elektra (dyzeliniai hibridai), dujos (LPG, CNG) ir benzinas/etanolis (etanolio alternatyva) tarp naujų šalyje registruotų asmeninių automobilių nebuvo nei šiemet, nei pernai tuo pačiu laiku. Kokios išvados peršasi? Pirma, smunkant dyzelių populiarumui, alternatyvių degalų skverbtis, nors dar palyginti maža, tačiau šiemet pastebimai auga. Antra, tarp alternatyvių degalų neginčijamai dominuoja benzinas/elektra (benzininiai hibridai), tuo tarpu kiti pasirinkimai, įskaitant elektromobilius, nevaidina nors kiek svarbesnio vaidmens. Trečia, nors Baltijos šalyse alternatyvių degalų skverbtis yra panaši (apie 6%), tačiau mažiausia ji, kaip bebūtų keista, pažangiojoje Estijoje, patyrusioje elektromobilių proveržį 2011-2014 m.
Robertas Cickevičius
AutoTyrimai inf.
