Pagal eismo įvykiuose žūstančiųjų žmonių skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų Lietuva užima 4 vietą nuo galo Europos Sąjungoje ir akivaizdžiai atsilieka nuo ES vidurkio. Slidus bei tamsus metų laikas svarbus ne tik vairuotojams. Sukibimas su kelio danga daro didelę įtaką ir pėsčiųjų saugumui.
Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis tvirtina, kad bene geriausias pavyzdys mums – Švedija. Ši šalis pagal žuvusiųjų šalies keliuose skaičių milijonui gyventojų užimą garbingą 2 vietą, nors ir šaltasis metų periodas šioje valstybėje gerokai ilgesnis nei Lietuvoje. Per metus vienam milijonui gyventojų atiteko tik 27 kelyje žuvę asmenys. Tuo tarpu Lietuvoje – 3 kartus daugiau – net 83.
Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo Ministerijos patiekiama statistika, iš visų eismo įvykių kaltininkų net 8 proc. yra pėstieji – kas dvyliktas eismo įvykis įvyksta dėl pėsčiųjų kaltės. Skirstant eismo įvykius pagal rūšis, vienas iš populiariausių eismo įvykių yra užvažiavimas ant pėsčiųjų. Remiantis 2015 metų duomenimis, net 30,2 proc. iš visų avarijų yra būtent tokio tipo incidentai.
Matas Buzelis teigia, kad skaudžiausi mėnesiai metuose yra lapkritis ir gruodis. Rudens pabaiga bei žiemos pradžia pagal statistiką, pėstiesiems net 2-3 kartus pavojingesnė nei kiti mėnesiai.
„Tai paaiškinti nesunku. Tamsusis paros metas lapkritį bei gruodį užima didesnę dienos dalį, o slidi kelio danga taip pat prisideda prie juodosios statistikos. 2015 metų vasario – rugsėjo mėnesiais eismų įvykių su pėsčiaisiais skaičius vidutiniškai siekė apie 60 per mėnesį. Sausio bei spalio skaičiai išaugo 50 proc. – iki 90, tuo tarpu lapkritį ir gruodį įvyko beveik po 140 eismo įvykių su pėsčiaisiais – net 2,3 karto daugiau nei šiltuoju metų laiku“, – statistiką komentuoja M.Buzelis.
Anot automobilių rinkos eksperto, taip įvyksta dėl kelių elementarių priežasčių. Visų pirma, tai – tamsa. Neapšviestuose kelio ruožuose toli gražu ne visi pėstieji segi šviesą atspindinčius atšvaitus.
Kitas svarbus akcentas – pėsčiųjų neapdairumas. Matas Buzelis tikina, jog tam tikra dalis pėsčiųjų tiesiog neturi jokio supratimo apie tai, kaip vyksta eismas. „Pagrinde tai – vyresnio amžiaus žmonės. Kartais susiduriame ir su situacijomis, kai bandydami suspėti į stotelėje stovintį autobusą ar troleibusą senoliai tiesiog neapsidairę išbėga į važiuojamąją dalį“, – teigia specialistas.
M.Buzelis priduria, kad kai kurie pėstieji prie jiems įrengtų perėjų visiškai nekreipia dėmesio į automobilius. „Žmonėms atrodo, kad transporto priemonės juos praleis bet kokiu atveju jiems įžengus į pėsčiųjų perėją. Nebūtinai. Nėra jokios prasmės kristi po atvažiuojančio automobilio ratais. Net ir tais atvejais, kada pėsčiasis liktų teisus. Sulaužyti kaulai ir kitos traumos nevertos kelių sekundžių skubėjimo. Geriau įsitikinti, kad atvažiuojanti transporto priemonė jus praleidžia ir tik tada žengti į pėsčiųjų perėją. Nesvarbu, kieno bus kaltė, tačiau ar pėsčiasis pereis gatvę, ar jį partrenks automobilis – labiausiai priklauso nuo pėsčiojo atidumo“, – komentuoja ekspertas.
Įdomu tai, kad 2016 metų statistika pagal eismo įvykių skaičių rodo blogesnius nei pernykščių metų rezultatus. Avarijų skaičių galbūt pavyktų sumažinti, jeigu ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji kelyje būtų atidesni – juk jie taip pat yra eismo dalyviai.
www.auto-bild.lt
