Dinamiška Lietuvos automobilių rinka aukščiausia pavara sėkmingai rieda į įkalnę. Rezultatai gerėja, kreivės kyla į viršų, o kai kuriais skaičiais ne tik pasivijome, bet ir aplenkėme 2008-ųjų metų rezultatus.
Geros nuotaikos aplanko ne tik dėl besitęsiančių naujų automobilių prekybos augimo. Bendras sandorių skaičius pasiekė bene geriausią rodiklį per pastaruosius aštuonerius metus, ir nesvarbu, kad už lango kanda šaltas ruduo, o regionuose grasina netgi žiema – Lietuvos automobilių rinkoje tikras pavasaris.
Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis teigia, kad šių metų liepos-rugsėjo mėnesių rezultatai džiugina ir leidžia ne tik daryti aiškias išvadas, bet ir dėliotis tikslesnes prognozes. „Vidutinės naudotų automobilių kainos spektaklis pagaliau aprimo. Jeigu 2015-aisiais metais ji vis pateikdavo siurprizų, tai šiais metais pastebime labai gerus stabilumo požymius, kurie ne tik didina automobilių rinkos apsukas, bet ir skatina apyvartą“, – teigia ekspertas.
Anot M.Buzelio, vidutinė naudoto automobilio kaina krenta jau 3 ketvirtį iš eilės. Metų pradžioje ji siekė net 3,8 tūkst. eurų, per antrąjį ketvirtį nukrito iki 3,6 tūkst. eurų, o liepos-rugsėjo mėnesiais sumažėjo dar šimtu eurų – iki 3,5 tūkst. ribos.
„Stebėjome, kaip įvesta nauja valiuta šokdino automobilių pardavėjus apvalinti kainas. Automobilių brangimą galima rišti ir su šiek tiek pabrangusiomis servisų paslaugomis, tačiau pirkėjų 400 eurų šuolis netenkino ir vidutinė kaina, pakopa po pakopos, grįžta prie 2015 metų pirmojo ketvirčio rezultato“, – dirbtinį vidutinės naudotų automobilių kainos pakylėjimą komentuoja Matas Buzelis.
Iki rekordo trūksta nedaug
Automobilių rinkos eksperto teigimu, 2008-ųjų sandorių skaičių jau pasivijome ir aplenkėme 2013 ir 2014 metais, tačiau įvesta nauja valiuta atliko stataus posūkio vaidmenį – kaip reikiant prislopino sukauptą pagreitį ir visai Lietuvos automobilių rinkai reikėjo bėgėtis iš naujo.
„Kol kas rekordiniais metais pagal sandorių skaičių galime vadinti 2014-uosius, kai per metus buvo įvykdyta 392,9 tūkst. automobilių sandorių. Šių metų prognozės – optimistinės. Jeigu grafikas išliks stabilus, o priežasčių jam nukrypti išties nėra, 2016-ųjų pabaigoje pranoksime užpernai pademonstruotus rodiklius ir pasieksime įspūdingą 400 tūkst. sandorių skaičių“, – situaciją paaiškina M.Buzelis.
Per 2016-ųjų trečiąjį ketvirtį šalyje buvo įvykdyta 106 tūkst. automobilių sandorių. Pastebimai (7,1 proc.) augo ne tik vietinių sandorių skaičius (65,9 tūkst.), bet ir iš užsienio įvežtų naudotų automobilių sandoriai. Pastarųjų padaugėjo 10,8 proc., iki 34,5 tūkst. Tačiau reikėtų nepamiršti ir naujų automobilių pardavimų, kurių per šių metų liepos – rugsėjo mėnesius daugėjo 15,4 proc. Šalies kelius papildė 5,6 tūkst. naujų automobilių.
Seno automobilių parko problema
Prisiminkime automobilių mokestį. Tai iki skausmo žinoma tema, kuri su kiekvienu aiškiai neapibrėžtu politiko pasiūlymu sukelia vis naują pasipiktinimo bangą. Prie valstybės vairo esantys pareigūnai vis dažniau linkę mokestį grįsti ne taršos rodikliais, bet automobilio amžiumi. Jie piktinasi, nes neranda kitų priemonių Lietuvos automobilių parko atnaujinimui. Negana to, „Barometro“ duomenimis, Lietuvos automobilių parką šių metų trečiąjį ketvirtį papildė dar viena senų transporto priemonių banga.
„Tikriausiai visi žinome tą posakį: sena meilė nerūdija. Lygiai taip pat nerūdija ir statistinio Lietuvos vairuotojo meilė senam automobiliui. Iš 34,5 tūkst. iš užsienio įvežtų naudotų automobilių didžiausia ir vėl buvo 11-15 m. amžiaus grupės transporto priemonių dalis. Tokių transporto priemonių gausą paaiškinti nesunku – lietuviai mėgsta tokius automobilius, kuriuos galima parduoti greitai ir pelningai. Žinoma, tai skatina rinkos aktyvumą, tačiau Lietuvos automobilių parkui daro sunkiai atstatomą žalą“, – tvirtina Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis.
Net Latvija, anot specialisto, sugebėjo pereiti prie 6-10 m. amžiaus automobilių, nors ir jų rinkos dalis vos keliais procentiniais punktais skiriasi nuo senesnės, 11-15 m. amžiaus kategorijos.
Žvelgiant į visas Baltijos šalis, labiausiai į akys krinta į iš užsienio įvežtų 1-5 m. amžiaus automobilių kiekius kiekvienoje valstybėje. „Lietuvoje jų rinkos dalis sudaro tik 8,5 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai du bei tris kartus daugiau – 17,7 bei 26,6 proc. Estija su akivaizdžiai jaunesniu autoparku rodo vakarietišką pavyzdį“, – tvirtina M.Buzelis.
Pokyčiai automobilių pirkimo įpročiuose
Remiantis „Barometro“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos naujų automobilių markių penketuke įvyko gana svarbūs pokyčiai. Nors ir pirmoje vietoje ir toliau dominuoja didžiąją savo parduotų transporto priemonių dalį reeksporuojantys „Fiat“, iš antrosios vietos buvo išstumtas tautos pamėgtas „Volkswagen“ prekinis ženklas.
„Net 48,5 proc. automobilių pardavimų šuolis lėmė, kad „Toyota“ pardavė gerokai daugiau naujų modelių nei VW. Ir to tikrai nereikėtų rišti su prieš metus visą automobilių pramonę sukrėtusiu „Dieselgate“ skandalu. Visi puikiai žino, kad taršos emisijos Lietuvoje kol kas nesvarbios“, – pokyčius argumentuoja ekspertas.
Pasak Mato Buzelio, vis dažniau jaučiami pokyčiai ir naudotų automobilių rinkoje, tačiau čia link aukštesnių pozicijų kyla prestižinių automobilių gamintojai. Pagal sandorius vidinėje rinkoje, labiausiai augo „Audi A6“ (+29,8 proc.) bei 3 serijos BMW (+17,5 proc.) modelių pardavimai. „Kartu tai yra ir seno automobilių parko problema – žmonės atsisako keliais metais naujesnių, ekonominės klasės automobilių ir sėda į senesnius, tačiau prabangesnius modelius“, – tvirtina M.Buzelis.
Po truputį keičiasi ir degalų tipo pasirinkimas. Autoplius.lt plėtros vadovas teigia, kad vis daugiau naujų automobilių nuperkama su benzininiais varikliais. Trečiąjį ketvirtį užfiksuoti duomenys parodo, kad Lietuvoje nuperkama 47,9 proc. automobilių su benzininiais varikliais. Dyzelinių automobilių rinkos dalis šiek tiek mažesnė – siekia 46,7 proc., o likusią 5,4 proc. dalį užima alternatyviais degalais varomi (su dujomis, etanoliu maitinamais varikliais, hibridiniai arba elektriniai) automobiliai.
„Per trečiąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta 50 naudotų elektromobilių – 6 kartus daugiau nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus”, – teigia Matas Buzelis. Anot eksperto, augantis elektromobilių skaičius parodo, kad šalies vairuotojai teigiamai vertina automobilių pramonės evoliucijos kryptį. „Ateityje tokių automobilių turėtų daugėti eksponentiškai, ypač – kai dyzelinių automobilių gamintojų produkciją pradės riboti dar griežtesni „Euro“ taršos emisijų standartai. Tai gali suduoti skaudų smūgį tiems koncernams, kurių automobilių pardavimai yra paremti būtent dyzeliniais varikliais“, – elektromobilių paklausos augimą komentuoja M.Buzelis.
www.auto-bild.lt
