Visi naujojo A6 Avant bruožai daro Audi tikrai išskirtine marke. Jūsų dėmesiui automobilio versijos su dviejų litrų TDI varikliu 100 000 km testas, kurio pabaiga (beveik) pasakiška.
„Gyveno kartą…“ Kiekviena gera pasaka turi prasidėti būtent tokiais žodžiais, po to laiminga pabaiga ir taškas. Būtent tokia pasaka yra ir apie šį Audi universalą. Taigi atsisėskite patogiai ir pradedame. Mažame Saksonijos mieste gyveno kartą automobilių markė.
Karo metu ji prarado visą savo turtą ir turėjo pradėti viską nuo nulio. Tik naują gyvenimą ji turėjo pradėti jau nebe Rytuose, o VFR (Vokietijos Federacinėje Respublikoje arba, kitaip tariant, Vakarų Vokietijoje). Iš pradžių jai ten ne kažin kaip sekėsi, nes tai savininkai buvo nerimti, tai tekdavo kovoti su įvairiomis tamsiosiomis jėgomis… Markė buvo perduodama iš rankų į rankas, vis labiau silpo, nuolat šlubuodavo jos sveikata. Laimė, vieną dieną ji savo kelyje sutiko du kilnius riterius – Ferdinandą Piechą ir Martiną Winterkorną. Abu riteriai pabučiavo ją ir taip išsklaidė visus piktus kerus.
Nuo tos dienos ši markė gyveno laimingai, kiekvieną dieną įgaudama vis daugiau žavesio ir pasitikėjimo savimi. Štai tokią, tik šiek tiek supaprastintą pasakos apie Audi markę versiją turi žinoti kiekvienas, kuris nori suprasti žaibišką gamintojo iš Ingolštato pakilimo istoriją. Dabar tai viena prestižiškesnių pasaulio automobilių gamybos įmonių ir norėdami pristatyti jums visą kelią nuo pelenės iki gražuolės princesės, tiesiog papasakosime mūsų ilgojo nuotolio „bėgimo“ dalyvio A6 Avant 2.0 TDI, kuris yra tikras gerų tradicijų puoselėtojas, istoriją. Tik šį kartą pradėsime nuo jos pabaigos – mūsų dviejų metų nuotykio su nepaprastai kilniu jaunikaičiu finišo.
Vidus kaip naujojo automobilio modelio!
2014 m. kovas, kilometrų skaitiklis rodo 100 396. Tai paskutinė mūsų bendra kelionė ir kartu akimirka, kai mes žemai lenkiamės prieš A6 modelį. Lenkiamės prieš automobilį, kuris akivaizdžiai atrado amžinos jaunystės receptą. Ar jis tikrai neketina pasenti? Pažvelkime į vidų. A6 interjeras sutinka mus kupinu pasitikėjimo, derančio su arogancija, žvilgsniu. Čia beveik viskas atrodo taip, lyg automobilis būtų ką tik išvažiavęs iš salono. Ir patikėkite mumis – mūsų redakcijoje Audi gyvenimas tikrai nebuvo lengvas. Negailėjome jo nė minutės, jis su mumis išmaišė beveik visą žemyną skersai ir išilgai, dažnai būdamas pilnas prisėdusių žurnalistų ir prikrautas daugybe jų fotografavimo įrangos.
Tačiau nuo Audi A6 viskas nubėgo lyg nuo žąsies vanduo. Net po 100 000 km sėdynės išliko stangrios, o odinis salonas (alcantra) nerodė beveik jokių nusidėvėjimo požymių. Niekur negirdėti stuksėjimo, bildesio, girgždesio, navigatoriaus ekranas nusileidžia į savo slėptuvę taip tyliai, tartum jo elektrinis variklis buvo įjungtas pirmą kartą ir visiškai naujoje mašinoje. Šiame automobilyje suderintos visos geriausios Audi savybės.
Labai brangūs priedai
Žinoma, pasaka apie liaudžiai (finansiškai) prieinamą Mercedes alternatyvą niekas seniai nebetiki. Kaip ir už „Premium“ segmento konkurentų, taip ir už Ingolštate gaminamo automobilio papildomos įrangos sąraše siūlomus priedus tikriausiai atsakingas dvaro klounas, nes kaip kitaip paaiškinti, kad pažymėjus kelias priedų sąrašo eilutes, bazinė mūsų automobilio kaina šovė į viršų ne viena dešimtimi tūkstančių litų. Be to, kur tie priedai yra iš tikrųjų? Iš pirmo žvilgsnio jų visiškai nematyti, nekalbant jau apie galimybę juos liesti. Sėdynių reguliavimas? Mechaninis? Pavarų dėžė?
Taip pat. O būtent automatinės transmisijos daugiausia testo dalyvių ir pasigedo, nors niekas ir nesiskundė dėl to, kaip veikia mechaninė dėžė, o dėl didelio dviejų litrų dyzelio variklio sukimo momento buvo galima itin dažnai nesigriebti pavarų perjungimo svirties. Apie variklį visų testuotojų atsiliepimai buvo vien tik teigiami. Nepatiko tik tai, kad vos užvestas jis veikė išties garsiai. Šiek tiek geresnis galėtų būti galutinis galios matavimo rezultatas – vietoj žadėtų 177 AG Audi turėjo 171 AG. Be to, dviejų litrų dyzelis nekėlė jokių rūpesčių, buvo gana dinamiškas ir ekonomiškas. Vairuotojai lengvai pasiekdavo mažesnes nei 6 l/100 km degalų sąnaudas, o tai reiškė, kad vienu baku pavykdavo įveikti apie 1000 km.
Viso ilgalaikio testo vidutinės sąnaudos siekė 7,7 l/100 km – tai geras rezultatas, ypač žinant tai, kad A6 dažnai važinėjo Vokietijos greitkeliais.
Štai mūsų pageidavimų sąrašas!
Kaip ir kiekvienoje geroje pasakoje, taip ir šios pabaigoje galima išsakyti savo norus. Taigi noras numeris vienas – „quattro“ pavara. Drėgnas asfaltas, priekiniai varantieji ratai ir didelis sukimo momentas bylojo apierūpesčius, susijusius su stabilumu kelyje. Kai sustojus prie sankryžos tekdavo pajudėti iš vietos ir tuomet akceleratoriaus pamina būdavo paspaudžiama šiek tiek stipriau, priekiniai ratai pradėdavo beviltiškai maltis vietoje. Truputį gėda – tokios aukštos klasės automobilyje ir už tokią ne itin mažą kainą ko nors tokio tikrai neturėtų būti…
Noras numeris du – daugiau dėtuvių. Dar neseniai A6 buvo pavyzdys, kiek automobilyje turėtų būti įvairių dėtuvių. Deja, šios kartos automobilyje nežinia kodėl beliko tik prisiminimai apie praktiškąsias dėtuves. Žinoma, tai tik smulkmenos, bet kartais būtent jos padeda apsispręsti, pirkti automobilį ar ne. Ir tiek… Ilgalaikio maratono dalyvis tvirtai artinosi prie finišo. Kaip tyčia, vienintelis rimtas gedimas apie save prakalbo pakeliui į A6 Avant galutinio išardymo vietą: staigiai variklis suriaumojo tarp garsiai, lyg kažkas į jį be mūsų žinios būtų sumontavęs sportinį duslintuvą.
Mūsų prielaidas patvirtino išardymo rezultatai – nesandarus išmetamosios dujų sistemos kolektorius. „Audi“ mechanikai teigia, kad tokie gedimai paprastai atsiranda esant didesnei ridai.
Išvada
Pasakiškas testas su laiminga pabaiga? Beveik, nes puikų bendrą vaizdą šiek tiek sugadino kolektoriaus gedimas prieš pat ilgalaikio testo finišą. Nepaisant to, Audi A6 įvertiname šešetu su nedideliu minusu. Jei ketinate pirkti tokią naudotą mašiną, galime tik paploti, nes būtent taip atrodo ilgus metus išliekanti automobilio kokybė.
ABL, 2014 m. Nr. 7