Patvari technika

Įveikdamas 100 000 km atstumą hibridinis Honda Jazz ėjo kaip gerai sureguliuotas laikrodis. Rezultatas? Ilgalaikių testų suvestinės viršūnė! Tačiau yra ir tamsioji šio modelio pusė: japonai sutaupė antikorozinės apsaugos sąskaita, be to, degalų sąnaudos nebuvo tokios mažos, kokių tikėjomės.

Gėlių parduotuvėje laukia aukšta juka, o kolegoms iš interneto skyriaus reikia pervežti namų kino įrangą. Kai per pastaruosius dvejus metus reikėdavo nugabenti didesnį krovinį, iš visų tuometinių ilgalaikio testo dalyvių rinkdavomės būtent Jazz, t.y. automobilį, iš kurio (bent jau iš pirmo žvilgsnio) sunku būtų tikėtis kokių nors ypatingų transportavimo galimybių. Vis dėlto pirmasis įspūdis gana dažnai būna klaidingas. Vienas redaktorių, didelis Mercedes šalininkas, sako, kad Honda Jazz jam primena pirmos kartos A klasės modelį, nes patekti į šio nedidelio automobilio vidų labai lengva, be to, ir jo erdvė yra puikiai išnaudota.

Mažas automobilis, didelės galimybės

Dar vienas nuostabos vertas dalykas: Jazz priskiriamas prie B klasės atstovų, jis apie 0,4 m trumpesnis už kompaktinį hečbeką, nepaisant to, į jį galima sukrauti beveik tiek pat daiktų. Bagažinės talpa 303–1323 l, jos forma praktiška. Galinių sėdynių atlošų sistemą „Honda“ inžinieriai sukonstravo taip, kad aukštus daiktus šiame automobilyje galima vežti vertikaliai, o sėdynės sulankstomos vienu rankos judesiu. Ką gi, visi šie privalumai padarė tokį įspūdį testuotojams, kad mažąjį Honda išskiriantis elementas, t.y. mišri pavaros sistema, iš pradžių liko beveik nepastebėta… Tikriausiai todėl, kad per visą ištvermės maratoną ji nekėlė jokių rūpesčių.

Jazz geriausiai jaučiasi mieste

Kad ir kiek beatidėliosi, padaryti vis tiek teks. Kai pagaliau suskambėjo šlovės himnai vidaus funkcionalumui, nusprendėme panagrinėti hibridinio Honda pavarą. Vienas mūsų kolega taikliai pastebėjo, kad hibridinis modelis geriausiai pateisina save važinėdamas po miestą. Tokiomis sąlygomis jo privalumai yra labiausiai pastebimi. Ir tikrai, siauros gatvelės – įprasta Jazz aplinka. Mažasis Honda po jų voratinklį nardė tyliai ir vikriai. Spūstyse automatinė pavarų dėžė be padėčių veikė raminamai, nors pajudant iš vietos kartais nemaloniai trūkčiodavo.

Šiek tiek mažiau pagiriamųjų žodžių Jazz rinkdavo tada, kai tekdavo išvažiuoti už miesto. Trasoje hibridinio Honda pavara iš karto dusdavo, o greičiau įsibėgėjant, varikliai pradėdavo – nė kiek neperdedame – staugti kaip katinas, kuriam kažkas užmynė ant uodegos. Blogiausia buvo važiuoti ilgus atstumus greitkeliu, kai 98 AG dvigubai Jazz „širdžiai“ teko išties sunkiai padirbėti. Tuomet apie jokį taupumą negalėjo būti net kalbos, o 40 litrų degalų bako užtekdavo nuvažiuoti vos 400 kilometrų.

Idėja – puiki, rezultatas – vidutinis

Na, taip – degalų sąnaudos. Tai turbūt didžiausias nusivylimas, patirtas važiuojant Honda hibridu. Jazz nemažai degalų naudojo net mieste, t.y. tada, kai benzininis variklis galėjo naudotis 14 AG elektrinio variklio pagalba. Nuotolis važiuojant elektra? Nulinis. Honda hibridų elektriniai varikliai atlieka tik pagalbinę funkciją. Akumuliatoriai maži, be to, įkrauti juos galima tik stabdant (rekuperacija). Mieste Honda žada naudoti 4,6 l/100 km, bet mums įprastomis eismo sąlygomis mieste nepavyko net priartėti prie gamintojo deklaruojamų degalų sąnaudų. „Dekros“ bandymų stendo užfiksuotas rezultatas buvo 4,86 l/100 km, tačiau viso testo metu mūsų vidutinės benzino sąnaudos siekė 7,2 l/100 km. Akivaizdžiai per daug. Iš tiesų, greitkeliais važinėjome nemažai, bet dėl to bendras degalų sąnaudų vidurkis padidėjo ne daugiau kaip keliomis dešimtosiomis litro.

Taigi nenuostabu, kad testo dienoraštyje atsirado įrašų, bylojančių apie automobilių su hibridine pavara įsigijimo tikslingumą. Kainos skirtumas tarp benzininės ir hibridinės versijos (ilgalaikio testo automobilis pirktas 2011 m.) sudarė apie 10 tūkst. litų, be to, kai kurie testuotojai padarė išvadą, kad Jazz su įprasta pavara sunaudojo nedaug daugiau nei hibridinis automobilis. Vienas testuotojas taip pat atkreipė dėmesį į kai kuriuos kokybės trūkumus: pavyzdžiui, netvarkingai suderintas daiktadėžės dangtelis keleivio pusėje, „skardinis“ garsas uždarant dureles. Ką gi, „Honda“ buhalterių darbo rezultatai gana aiškiai matyti.

Smulki dėmė įvaizdyje

Atėjus žiemai daugelis testuotojų atkreipė dėmesį į prastai veikiančią šildymo sistemą. Deja, baltasis metų laikas ir druska pabarstyti keliai savaip paveikė Honda mažylį. Po galutinio automobilio išmontavimo paaiškėjo, kad daugelyje vietų ant plonučio baltų dažų sluoksnio matyti rūdys (jų pastebėta ir ant pakabos elementų bei masės laido tvirtinimo vietoje). Išties, rudomis dėmelėmis pasipuošęs dviejų metų Jazz – dar nėra didelė bėda, tačiau kas bus po trejų, ketverių ir daugiau metų? Nepaisant to, mažasis hibridinis Jazz įvertintas 6 taškais. Juk ilgalaikio testo metu pirmiausia vertiname automobilio patikimumą, o dėl to jam nebuvo nė menkiausių pastabų. Rūdžių taškeliai reiškia, kad ateityje Jazz laukia vizitas pas kėbulo specialistą, o kol kas tai yra vienintelė šio mažo, bet iš esmės didelio automobilio dėmelė nepriekaištingame įvaizdyje.

ABL, 2014 m. Nr. 5

www.www.auto-bild.lt