„Auto Bild“ bendradarbis Stefanas Diehlis per trejus metus įsigijo jau antrą 5 serijos BMW

Liaudies išmintis byloja: pats geriausias mokytojas gyvenime – patirtis. Per pastaruosius trejus metus mano patirtis su 5 serijos BMW (E39, 1995–2004) buvo tik gera, todėl ėmiau ir nusipirkau tokį patį automobilį. Prisipažįstu: esu ištikimybės ir pastovumo šalininkas. Tačiau apie viską iš eilės: 2010 m. iš „antrų rankų“ įsigijau itin gerai prižiurėtą 523iA, nuvažiavusį 118 000 km. Automobilis buvo pagamintas 1997 m. ir naujas kainavo net 75 tūkst. Vokietijos markių. 2010 m. jo kaina tesiekė 4400 eurų. Per trejus metus be didelių rūpesčių automobilio ridą padidinau dar 50 000 km. Ar buvo ypatingų gedimų? Jokių. Na, gerai, keletas smulkmenų: reikėjo keisti porą skersinių pakabos svirčių, sudilusias stabdžių trinkeles, amortizatorius ir spyruokles (viena lūžo 2012 m. žiemą). Tiesą sakant, tai normalus detalių nusidėvėjimas. Dar pakeičiau alyvą, atlikau privalomąją

techninę apžiūrą. 2013 m. vasarą TÜV kontrolierius šypsodamasis sakė: „Šis automobilis be rūpesčių nuvažiuos dar 100 000 km“. Vieną saulėtą vasario dieną pas vieną naudotų automobilių pardavėją aptikau kitą BMW automobilį: tokį patį, tik trejais metais jaunesnį. Pardavėjas už jį prašė 4990 eurų (apie 17 300 litų). Susidomėjau. Pirmasis įspūdis? Geras. Bavarų „ekspreso“ kėbulas nepriekaištingai spindėjo, priekyje nepastebėjau nė vieno akmenukais padaryto įlenkimo. Matėsi, kad šis 520-asis trasoje retai lenktyniavo su kitais.

Įranga? Pakankama: automatinė greičių dėžė, automatinė klimato kontrolės sistema, stoglangis. Tačiau 2000 m. pagamintas ir gerai prižiūrėtas E39 modelis siūlo tikrai gerokai daugiau. Būtent tais metais jis sulaukė atnaujinimo ir išsiskiria dvigubais šviesų žiedais priekiniuose žibintuose (liaudyje vadinamomis „angelo akimis“), kuriuos taip pamėgo tiuningo meistrai. Kadangi išliko ir ksenoninės šviesos, tai išliko ir žibintų apiplovimo įranga. Be to, gamyklinėje komplektacijoje yra signalizacijos sistema, savaime užsitamsinantys veidrodėliai, lietaus davikliai, parkavimo asistentas priekyje ir gale. Tačiau „programos vinis“ – bevielis „Siemens“ automobilinis telefonas, kuris, deja, neveikia. Beje, tokį naudotą už 50 eurų (apie 170 litų) galima įsigyti „Ebay“ interneto parduotuvėje. Dar vienas praktiškas dalykas – multifunkcinis vairas su nuotolinio telefono valdymo, pastovaus greičio ir klimato kontrolės įjungimo klavišais. Ko trūksta? Galbūt tik sėdynių šildymo. Tačiau jį galima įsirengti papildomai, tai kainuotų apie 200 eurų (apie 690 litų). Ko tikrai netrūksta šiam BMW – tai dinamikos. Mano turėto senojo BMW „penktuko“ 2,5 litro variklis generavo 170 AG, tačiau naujojo 2,2 litro darbinio tūrio variklis pasiekia tokią pačią galią. Taigi dinamika labai panaši. Degalų sąnaudos važiuojant greitkeliu taupiu režimu yra apie 8,5 litro benzino 100 km kelio, taigi 1,6 tonos sveriančiam aukštesnės klasės automobiliui – tai labai normalus rezultatas. Taigi viskas gerai? Vis dėlto trūkumų yra: sugedęs telefonas, klibanti priekinė ašis ir neryškus išorinis veidrodėlis. Gal galima derėtis? Pardavėjas sako: „Žinoma, bet tuomet nesuteiksime garantijos“. Aš esu mechanikas mėgėjas, todėl sutinku su pasiūlytomis sąlygomis ir nusiperku šį automobilį už 4050 eurų (apie

14 tūkst. litų). Puiki kaina, nes mano patirtis, susijusi su E39 modeliu, tikrai tik gera.

Jį visiškai naują pirko Hamburgo mokesčių inspekcija. Kažkoks valstybės tarnautojas, žinoma, sėdėdavo  automobilio gale. Apie tai byloja ir oficiali automobilio spalva – melsva su pilku „metallic“ atspalviu ir tamsios spalvos interjeras. Iš automobilių salono šis BMW 520iA buvo nupirktas 2001 m. vasarį. Tai kosmetiškai atnaujintas modelis (gamintas nuo 1999/09). Jį galima atpažinti iš žibintų su „angelo akimis“. Po metų tarnybinis automobilis pateko į privačias rankas ir iki šiol buvo kruopščiai prižiūrimas. Po 13 metų, nuvažiuotų kilometrų skaitiklis sustojo

tik ties 116 500 km riba.

Kas ten barška? Važiuojant akmenimis grįstu keliu, girdėti kažkoks bildesys automobilio priekyje – tai būdinga seniems BMW. Pakėlus automobilį ant keltuvo, paaiškėja priežastis: atsilaisvino dešinės svirties lankstas. Varikliui pasiekus 1500 aps./min., pradeda svyruoti apsukų skaičius. Kažkas ne taip su alkūninio arba skirstomojo veleno sūkių davikliais? Nieko tokio, mes juk galime derėtis dėl mažesnės kainos. O visa kita gerai? Visi prietaisų skydelio mygtukai veikia, variklis tuščiąja eiga ošia tyliai, tartum Baltijos jūra saulėtą dieną, automatinė pavarų dėžė dirba nepriekaištingai.

Pirkti! Nedidelius trūkumus pašalinsime patys ir taip pavyks sutaupyti. Manau, bus nesunku gauti naują techninės apžiūros antspaudą. Šiame rūdžių pėdsakų neturinčiame, 4050 eurų (beveik 14 tūkst. Lt) kainuojančiame greitkelių „laineryje“ su šešių cilindrų varikliu komforto tikrai pakanka.