Pirmadienį startavo tradicinis, nuo 1997 metų kasmet Lietuvos žurnalistų autoklubo organizuojamas konkursas „Metų automobilis 2014“. Jis rengiamas pagal kur kas didesnę istoriją turinčio ir nuo 1964 m. rengiamo Europos „Metų automobilio“ analogą.
Europos metų automobilio rinkimuose pergalę yra šventę 19 skirtingų gamintojų, o Lietuvoje – 9. Vienvaldžiu europietiškojo konkurso lyderiu drąsiai galima vadinti „Fiat“, nes šio italų koncerno 9 modeliai skirtingais metais buvo papuošti Europos metų automobilio karūna.
Lietuvoje kol kas dominuoja „Ford“, kurio 4 skirtingi modeliai įvairiais metais yra tapę nugalėtojais. Nedaug atsilieka po 3 kartus karaliaus titulą paveržę vokiški „Volkswagen“ ir čekiški „Škoda“. Po vieną kartą Lietuvos „Metų automobiliais“ nominuoti japoniški „Mazda“ ir „Subaru“, prancūziškas „Peugeot“, vokiškas „Mercedes“ ir korėjietiški „Huyndai“ bei „Kia“.
Itališkieji „Fiat Stilo“ ir „Alfa Romeo“ yra patekę į lietuviškojo konkurso finalinį penketuką. Tai didžiausias italų gamintojų laimėjimas mūsų šalyje. Lietuviams „Fiat“ laimėjimai Europoje gali skambėti ironiškai dėl senesnių šios markės automobilių įvaizdžio šalyje, tačiau europiečiai vertina šių itališkų automobilių kompaktiškumą ir dizainą. Paskutinį kartą itališkas automobilis – „Fiat 500“ Europoje triumfavo 2008-aisiais. Šiemet pergalių skaičiaus „Fiat“ nepadidins – Europos „Metų automobilio 2014“ rinkimuose nedalyvauja nei vienas šio gamintojo modelis.
Tarp lyderių – ir prancūzai
Prancūzijos automobilių gamintojai šiuose rinkimuose taip pat iškovojo ne vieną titulą. Daugiausia jų turi „Renault“ – šešis, o „Citroen“ bei „Peugeot“ – po tris. Tiesa, paskutinį titulą „Citroen“ iškovojo 1990 m. Tuomet komisijai geriausią įspūdį padarė XM modelis.
„Renault“ – taip pat vienas iš dviejų gamintojų, kurių vienas modelis nugalėjo dukart: „Clio“ geriausiu buvo pripažintas 1991 ir 2006 metais. Kitas tokį pasiekimą turintis modelis – „Volkswagen Golf“, komisijos geriausiu pripažintas 1992 (trečiosios kartos) ir 2013 m. (septintosios kartos).
Septintos kartos „Volkswagen Golf“ susižėrė ne tik Europos, bet ir pasaulio metų automobilio titulus. Analogiškus prizus šis sėkmingas modelis gavo daugelyje valstybių, ne išimtis – ir Lietuva. „Volkswagen Golf“ aiškia persvara laimėjo rinkimus pernai.
„Peugeot“ 1988 m. iškovotą pergalę Europoje pakartojo pernai. 1988-aisiais „Peugeot 405“ gavo 464 žurnalistų komisijos balus, o antrą vietą užėmęs „Citroen AX“ surinko 252. Toks skirtumas – 212 taškų – rekordinis Europos metų automobilio rinkimuose, tačiau ne amžinas. Būtent praėjusių metų rinkimuose „Volkswagen Golf“ įgijo lygiai tokį patį 212 taškų pranašumą prieš sportiškus „Toyota GT 86“/„Subaru BRZ“ dvynukus. Automobiliai įvertinti atitinkamai 414 ir 202 taškais.
Valstybių trivaldystė
Pusę amžiaus vykstančiuose rinkimuose daugiausia kartų, po dvylika, pergalę šventė automobilių gamintojai iš trijų valstybių: Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Tarp Vokietijos gamintojų daugiausia titulų – keturis – susišlavė „Opel“ koncernas, du iš kurių – per pastaruosius penkerius metus. Geriausiu 2009 m. automobiliu Europoje buvo pripažintas „Opel Insignia“, o 2012 m. – naujos kartos hibridas „Opel Ampera“, identiškas JAV parduodamam „Chevrolet Volt“.
Prancūzams teoriškai galima būtų priskirti dar du titulus, pasiektus dabar nebeegzistuojančio „Simca“ gamintojo 1976-aisiais (1307 modelis) ir 1979-ais metais („Horizon“). Tačiau šie automobiliai didžiojoje Europos dalyje buvo parduodami su „Chrysler“ ženklu.
Tarp JAV gamintojų Europoje, kaip ir Lietuvoje, sėkmingiausias yra „Ford“ (penki titulai). Du iš jų sutapo su Lietuvos metų automobilio nugalėtojais – 1999 m. tokiu išrinktas „Focus“, o 2007 m. – „S-Max“. Nedaug iki pergalės trūko 2001 m. – tuomet „Ford Mondeo“ Europos rinkimuose tik vienu tašku nusileido „Peugeot 307“, o Lietuvoje pergalę šventė amerikietis.
Vieninteliai Europoje laurus nuskynę japonų gamintojai – „Nissan“ bei „Toyota“. Elektromobilis „Nissan LEAF“ geriausiu buvo pripažintas 2011 m., o paskutinis šį titulą pelnęs „Toyota“ modelis – antrosios kartos „Prius“ – jį iškovojo 2005 m.
Konkurso spaudos centras – Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“ tel./faks: 8 (5) 230 57 25
