Ilgalaikiai Toyota testai tampa monotoniški. Nuo starto iki finišo niekas negenda, kritiškų pastabų irgi nėra labai daug. Šį kartą ir vėl viskas buvo taip pat. Na, beveik taip pat…
Verso yra vienas tų automobilių, kurie sugrąžina savo šeimininką į senus gerus laikus, kai Toyota automobiliai buvo paprasti, o svarbiausia – beveik „nesuvažinėjami“. Tiesa, jie atrodė ne itin patraukliai. Nepaisant to, pagal parduotų automobilių skaičių galima spręsti, kad Toyota klientams tai nėra labai svarbu. Verso vienatūriui idealiai tinka toks apibūdinimas: dizainas įspūdžio nedaro, užtat patvarumas pavydėtinas. Pora perdegusių lempučių, sugedęs degalų bako užraktas… ir daugiau jokių rūpesčių. Įvertinimas – puikiai.
Vis dėlto šį kartą gražiajame paveiksle atsirado nedidelė dėmė. Visiškai išmontavus testuotą automobilį rasta rūdžių! Rudos nuosėdos buvo ant starterio laidų, alyvos kiekio matavimo strypo kreipiančiosios, slenksčių ir net ant trečios sėdinių eilės vyrių. Daugoka, ar ne tiesa? Apie atsitiktinumą negali būti nė kalbos – nejau japonai nusprendė šiek tiek pataupyti?
Kad ir kaip ten būtų, manėme, jog rūdys šiuolaikiniame automobilyje yra tabu. Deja, gamintojai iš Tolimųjų Rytų iki šiol negali su jomis susidoroti. Pavyzdžių netenka ilgai ieškoti: prisiminkite kelis ankstesnius mūsų ištvermės maratono dalyvius: Toyota Auris (ABL/AB 39/09), Mazda 3 (ABL/AB 43/11) arba Hyundai i30 CW (ABL/AB 5/12). Tiesa, reikia pripažinti, kad Toyota Verso užpuolusios rūdys paviršutiniškos, tačiau faktas, kad jos randamos vos dvejų metų automobilyje, verčia šiek tiek sunerimti. Išties, automobiliams, kurių išskirtinumas yra didelis patvarumas, tai nedaro garbės.
