Vilnietis Artūras Žukas, 2011 m. rugsėjo mėn. tapęs Lietuvos ekovairuotojo konkurso nugalėtoju, buvo apdovanotas kelione į Tarptautinę automobilių parodą Ženevoje, kuri kasmet vyksta kovo mėnesį ir sutraukia didžiulį žiniasklaidos bei automobilių mėgėjų dėmesį. Konkurso laimėtojas ką tik grįžo iš Ženevos ir paprašėme jį pasidalinti savo įspūdžiais.
Artūrai, pirmiausia prisiminkime žurnale “Auto Bild Lietuva” 2011 metais skelbtą konkursą: kodėl nutarėte jame dalyvauti ir ką reikėjo padaryti, kad laimėtumėte?
Apsisprendimą dalyvauti lėmė tai, jog jau bemaž 5 metai, kaip kasdieniniame vairavime taikau pagrindinius ekonomiško ir ekologiško važiavimo principus. Be to, prieš kelis metus sužinojau apie rengiamus tokio pobūdžio konkursus, kuriuose siekiama ekonomiškumo rekordų, todėl nutariau parodyti ir įrodyti, kad nepaisant automobilio dydžio ir amžiaus galima pasiekti gan gerų rodiklių. Pastaraisiais metais, kai degalų kainos degalinių švieslentėse muša visų laikų rekordus, toks pomėgis leidžia ne tik jausti pasitenkinimą gerinant automobilio gamintojo techninėse specifikacijose pateiktus degalų suvartojimo vidurkius, bet ir turi finansinę prasmę.
Koks buvo pirmasis įspūdis, vos įžengus į parodos teritoriją?
Pirmiausia, kas krito į akis be gausos pristatomų naujų modelių, tai automobilių gamintojų pasiruošimas parodai. Akivaizdu, kad kiekvienas didesnis save gerbiantis automobilių gamintojas ne tik pristatinėjo pačios geriausios komplektacijos automobilius, kurie dažnu atveju kainavo netgi pora kartų daugiau nei toks pats bazinės komplektacijos brolis, bet ir buvo investavęs nemažai į pačią įmonę reklamuojantį stendą. Dažname stende galėjai matyti teatralizuotą pristatymą, grojančius diskžokėjus, o kaip dar nepaminėsi gražuolių moterų šalia automobilių. Aišku, nereiktų pamiršti ir gan įspūdingų parodos plotų, lyginant juos su Baltijos šalyse rengiamų parodų masteliais. Tiesa, iš kolegų išgirdau, kad Ženevos tarptautinė paroda, lyginant ją su Frankfurto ar Paryžiaus automobilių parodų plotais, yra dar palyginti kompaktiška. Įdomumo dėlei pažiūrėjau, kiek buvo nueita kilometrų parodoje – nei daug, nei mažai – 11 km, ir tai įvertinus, kad žingsnis nebuvo spartus.
Ką labiausiai norėjote pamatyti Ženevos tarptautinėje automobilių parodoje? Ar pasiteisino lūkesčiai?
Labiausia, be abejo, norėjosi pamatyti egzotiškus ir prabangius automobilius, kurie yra retai sutinkami Lietuvos keliuose. Mano laimei, teko ne tik pamatyti juos, bet ir prisėsti prie jų vairo. Kadangi parodoje lankiausi per taip vadinamas „žurnalistų dienas“, praktiškai visi automobiliai buvo prieinami nuodugniam apžiūrėjimui.
Ženevos paroda – pirmoji tarptautinė automobilių paroda, prieš ketverius metus parodžiusi išskirtinį dėmesį „žaliosioms“ transporto priemonėms bei inovatyvioms technologijoms, kuriomis siekiama mažiau teršti aplinką ir naudoti kuo mažiau degalų. Kokia „žalioji“ transporto priemonė jus labiausiai sudomino?
Konkrečiai išskirti vieną transporto priemonę būtų labai sunku, nes kiekviena jų savita. Džiugina tai, kad vis daugiau automobilių gamintojų pristato naujoviškas sistemas, kurios įgalina automobilį važiuoti vien tik sukaupta elektros energija vis didesnius atstumus. Ne vienas gamintojas parodos metu deklaravo, kad jų automobiliai gali nuvažiuoti net 150-200 km, nenaudodami degalų. O tai išties gera naujiena. Verta paminėti, kad maloniai nustebino Peugeot 3008 Hybrid automobilis, kuris yra pirmasis serijinės gamybos dyzelinis hibridinis automobilis. Kadangi pats važinėju dyzeliniais automobiliais, puikiai žinau, koks puikus galėtų būti dyzelinio variklio ir elektrinės pavaros derinys. Mano asmeniniu įsitikinimu, tas puikiai žinoma ir automobilių gamintojams. Tačiau jie dar neskuba diegti šių technologijų, taip pristabdydami progresą degalų taupymo srityje.
Koks yra jūsų svajonių automobilis? Ar pamatėte jį parodoje?
Tiesa sakant, tikėjausi panašaus pobūdžio klausimo. Į jį atsakyti būtų be galo sunku. Kaip ir gamtoje, taip ir čia egzistuoja panašūs dėsniai. Konkretus automobilis negali būti idealus. Visuomet atsiranda kompromisai, ką ir dėl ko reikėtų aukoti. Tačiau žiūrint iš pragmatiškų sumetimų, kalbant apie kasdieninį automobilį, tai būtų vidutinės klasės automobilis, turintis modernų turbokompresorinį dyzelinį variklį, aprūpintą „Common rail“ degalų įpurškimo sistema. Šio automobilio variklio darbinis tūris turėtų būti 1,9-2,2 litro.
Kalbant apie tikrąjį svajonių automobilį, tai būtų Pagani Huyara Carbon Edition. Klausiate ar pamačiau? Aišku pamačiau, pasimatavau – puikiai tinka! Atminimui parsivežiau nuotrauką.
Dėkoju jums, Artūrai, už pokalbį ir tikiuosi dar ne kartą pamatyti mūsų organizuojamuose renginiuose.
Ačiū ir jums už puikią iniciatyvą, propaguojant ekologišką bei ekonomišką važiavimą. Susitiksime kituose renginiuose!
Kalbėjosi: Vaida Balčiūnienė, UAB „Ecodriving LT“ direktorė, tel. +370 687 73005, el.paštas info@ecodriving.lt
