Daugybę naudingos informacijos apie bandomus automobilius paprastai žino tie mūsų kolegos, kurie 100 tūkst. km teste “prisuka” daugiausiai kilometrų. Būtent tokį sunkų išbandymą patyrė Ford Mondeo “Titanium” modifikacijos universalas su 2.0 TDCi/140 AG dyzeliniu varikliu. Tamsiai žalias universalas į vokiškojo “Auto Bild” redakcijos garažą atriedėjo prieš pusantrų metų ir visą tą laiką dalyvavo ištvermės ir patikimumo maratone.
Testo dienoraštis, beje, irgi žalios spalvos, buvo užpildytas iki paskutinio lapo. Nieko nuostabaus – juk šiuo automobiliu aplankėme tolimiausius Europos užkampius, todėl turėjome tikrai daug pastabų apie jo kokybę ir patikimumą. Deja, nepaisant didelių pagyrų, susikaupė ir nemažai kritikos. Paprastas Mondeo vairuotojas, važiuojantis įprastinėmis sąlygomis, būtų patyręs nemažai streso. Bet pradėkime viską nuo pradžių.
Ford Mondeo iš salono buvo pasiimtas 2008 metų sausio 10 dienos rytą. Nenorėjome gaišti visos dienos, todėl apvažiavę kelis ratus aplink redakciją, šiuo universalu išvykome į pirmąją kelionę – po Prancūziją ir Italiją. Reikia pripažinti, kad iš pirmos kelionės grįžome tikrai patenkinti šia mašina. Iš dalies tai didelis milžiniškos bagažinės nuopelnas (554 l), kurioje, be trijų žmonių bagažo, dar tilpo visa fotografavimo ir apšvietimo įranga. Konstruktoriai pagalvojo ir apie įvairias dėtuves – jų skaičius ir išdėstymas taip pat vertas pagyrimo.
Šiek tiek prasčiau įvertinome tiek pačio automobilio, tiek ir jo surinkimo kokybę: dėl netinkamai išvedžioto elektros laido kelis kartus išsikrovė akumuliatorius, kilo bėdų dėl navigacijos sistemos ir radijo grotuvo, rytais buvo sunku užvesti variklį. Iš pat pradžių pagal garantiją buvo pakeista dalys prietaisų skydelio, vėliau paaiškėjo, kad problemų priežastis buvo ne tai, o tik tas nelemtas ne savo vietą užimantis vienas laidas. Taigi brangaus remonto lyg ir nereikėjo (navigatorius veikė gerai), tačiau jis jau buvo atliktas. Tik kur kas vėliau mechanikai visiškai atsitiktinai pagaliau surado tikrąją bėdą.
Variklio garso izoliacija kapituliavo dar testo metu
Deja, tai buvo tik nemažų problemų pradžia. Mūsų laukė dar kelios staigmenos: pavyzdžiui, bagažinės užuolaida pradėjo dengti ne tik bagažinės skyrių, bet ir visą galinį stiklą. Kaip tai įmanoma? Tuoj pat paaiškinsime: užuolaida turi gana ilgą “liežuvį”, kuris ją atidengus kabo vertikaliai ir trukdo dėti daiktus į bagažinę. Tad norėdami išvengti problemų, pakraudami bagažinę šį “liežuvį” prikabindavome prie krašto ir vėliau pamiršdavome jį nuimti. Kas nutikdavo? Nebūdavo beveik jokio matomumo atgal. Ponai Ford gamintojai, tai jums garbės nedaro.
Akivaizdžiai geresnį įspūdį paliko (bent jau iš pradžių) universalo motoras. Tiesioginį “Common Rail” įpurškimą turintis 140 AG variklis gerai veikė ir važiuojant automagistralėmis, ir paprastais krašto keliais. Vidutinės degalų sąnaudos siekė 6,7–8 litrus dyzelino 100 km kelio – tai visai neblogas rezultatas. Gerai suderinta pakaba ir TDCi variklis patiko ne tik sportinio temperamento, bet ir ramesniems vairuotojams. Daugiausiai buvo giriama pastovaus greičio palaikymo sistema, kuri visada rūpinosi saugiu atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir dėl to Mondeo itin saugiai įveikdavo ilgas keliones.
Šiek tiek problemų kildavo pajudant iš vietos. Variklis tarsi dusdavo – daugeliui mūsų atrodė, kad sugrį žome į vairavimo egzamino laikymo laikus, kai buvo sunku rasti bendrą kalbą su sankaba ir akceleratoriumi. Priežastis buvo didelė turboduobė, kuri atsiranda, kai pradeda veikti sistema, padedanti pajudėti įkalnėje. Slėgis stabdymo sistemoje krenta tik smarkokai paspaudus akceleratoriaus pedalą. Tai trukdė mūsų universalui efektyviai važiuoti. Ši faktą liudija ir testo dienoraštis: “Ši mašina labiau užsispyrusi nei mano 14 metų duktė,” – rašė vienas redaktorius.
Nuvažiavus 80 tūkst. km Mondeo galutinai mus nuvylė. Kuo? Lyjant arba esant drėgnesniam orui, variklis visiškai nereagavo į akceleratoriaus pedalo komandas. Dar blogiau tai, kad “Ford” mechanikai taip ir nesugebėjo rasti šio trūkumo priežasties, nors tai net du kartus buvo tikrinta firminiame servise. Taigi vargome ir toliau. Negalime pagirti ir liečiamojo GPS navigatoriaus ekranėlio. Važiuojant buvo visiškai neįmanoma pirštu pataikyti į norimą paveiksliuką, kaip ir perskaityti rodmenis saulėtą dieną, kai ekrane nieko nematyti. Tačiau tuo ergonomikos bėdos nesibaigė. Paaiškėjo, kad orapūtės atsispindi ant priekinio stiklo ir šoninių veidrodėlių. Atrodytų taip, tarsi šio modelio inžinierių ir dizainerių tai visiškai netrikdė.
Testo pabaigoje kilimėlis visai atsikabino nuo bagažinės grindų. Beje, jį labai sunku išvalyti
Iš rimtesnių garantinių gedimų reikėtų paminėti pakeistas galinių stabdžių sistemos detales nuvažiavus 45 998 km. Įveikus dar 20 tūkst. km, Mondeo vėl atsidūrė servise. Šį kartą buvo atnaujinta mus pradėjusi klaidinti variklio valdymo programa ir papildomai pakeista variklio alyva. Reikėtų pabrėžti tai, kad nuvažiavus 100 tūkst. km į mūsų Mondeo universalą tereikėjo įpilti tik 0,5 l alyvos – šiuolaikiniam dyzeliniui varikliui tai puikus rezultatas. Taćiau tai tik viena iš retų teigiamų šio automobilio savybių. Gedimų sąrašas buvo be galo ilgas. Kad ir sunkus variklio dangtis, kurį nelengva pakelti viena ranka. Amortizatoriai? Nieko gero… Be to, nervino nerakinamas degalų įpylimo kamštelis, girgždantis lyg kokia seniena prietaisų skydelis ir vairuotojo pusės durelių apdailos detalės.
Nepaisant to, Mondeo vidus daugeliui važiavusiųjų patiko. “Titanium” versijos prietaisų skydelį pagyvina šviesios apdailos detalės ir gana gera serijinė įranga. Pagyrimo vertos ir patogios sėdynės. To, kad galutinis įspūdis bus nekoks, tikėtasi iš anksto, nes mašina per dažnai būdavo servisų svečias. Išardžius automobilį, prielaidos tik pasitvirtino. Nors korozijos židinių ir neradome, deja, kai kurios detalės šį sunkų ištvermės išbandymą išlaikė ne per geriausiai. Pavyzdžiui, klibanti vairuotojo sėdynė ir vidurinioji konsolė bei prastai pritvirtintas bagažinės kilimėlis.
O štai variklio skyriuje radome įrodymą, kad “Ford” taupė ne ten kur reikėjo: garso izoliacijos plaušai styrojo ten, kur jų neturėjo matytis. Taigi mūsų testo dalyvio išbandymas baigėsi ne labai džiugiu akcentu. Aišku, “Ford” koncernas apie tai, tikriausiai, norėtų niekam nepasakoti. Deja…
Ir pagaliau baigdami primename apie viešai skelbtas šio modelio atšaukimo remontui akcijas. Ford Mondeo 2.0 TDCi, kurie buvo gaminti nuo 2008 m. lapkrićio iki 2009 m. kovo mėn., gali sugesti stabdžių sistemos slėgio siurbliukas. Apie tai visiems savininkams buvo pranešta raštu.
Šį kartą mūsų ilgalaikio maratono dalyvis baigė savo gyvavimą gana neįprastomis aplinkybėmis. Jis buvo ardomas ne įprastoje vietoje (“Dekra” diagnostikos centre), o firminiame “Ford” servise, pilname pačių įvairiausių šios markės modelių. Mes nenuleidome akių nuo mašinos.
Ir iš karto pastebėjome kelis trūkumus: vos besilaikantį bagažinės kilimėlį, judančią viduriniąją konsolę ir vos besilaikančią vairuotojo sėdynę. Žvilgsnį patraukė ir gobelenas, kuris išlindo iš po apatinių jos tvirtinimų. Variklio skyriaus garso izoliacijos plaušas buvo visai suplyšęs ir laikėsi “ant garbės žodžio”. Termoizoliacinė duslintuvo skarda keliose vietose buvo trūkusi. Aišku, tai nėra baisūs trūkumai, bet tokio jų skaičiaus vos dvejų metų ir dar gana brangioje mašinoje vis dėlto per daug. Todėl dažnai žvilgčiojome į šoną, kur stovėjo senesni Taunus, Capri ir Escort. Ir kuo toliau, tuo labiau mes stebėjomės, nes ardomas Mondeo turėjo vis mažiau trūkumų. Mūsų atsivežtas “Dekra” ekspertas išsamiai ištyrė variklio detales ir… atsiduso su palengvėjimu. Nepaisant gana aiškiai matomų suodžių žymių ant vožtuvų, daugiau nebuvo prie ko prisikabinti. Tačiau nepamirškime, kad šiuolaikiniams dyzeliniams varikliams su tiesioginio degalų įpurškimo sistema tai normalu.
Ruošiesi keliauti su Mondeo? Nepamiršk apie užvedimo laidus (“krokodilus”). Deja, jais kelis kartus teko pasinaudoti
Pagyrimo verta gera uždarų erdvių antikorozinė apsauga – tai jau tapo naujų Ford automobilių standartu. O kadaise buvo daug blogiau. Sunku pamiršti ankstesnės kartos Mondeo, kurio durelių kraštai be gailesčio rūdydavo. Dar viena gera žinia: pavarų dėžė nepriekaištingai išlaikė šį ištvermės išbandymą ir liko beveik idealios būklės. Ji veikia visiškai taip pat, kaip ir viskam prasidėjus: susidėvėjimo požymių nematyti nei ant sinchronizatorių, nei ant krumpliaračių. Didelių pastabų nebuvo ir dėl važiuoklės.
Trumpai tariant: pagrindiniai mazgai iš esmės puikiai išlaikė ilgalaikio testo išbandymą, bet kai kurios vietos yra kuo skubiau tobulintinos.
Privalumai
Geras valdomumas
Erdvus salonas ir didelė bagažinė
Beveik nerūdija
Trūkumai
Daug smulkių gedimų
Dėl konstrukcinių klaidų neužsiveda per lietų
Bloga variklio garso izoliacija
Išvada
Trečios kartos Ford Mondeo tikrai turi daug privalumų. Erdvus vidus ir talpi bagažinė pirmiausiai patiks gausioms šeimoms. Automobilis konkurentams nenusileidžia ir precizišku vairavimu bei standartinės įrangos lygiu. Deja, mūsų bandyta mašina keletą kartų nemaloniai nustebino. Jei smulkius trūkumus, pavyzdžiui, girgždančias vairuotojo pusės dureles ar prastai pritvirtintą bagažinės kilimėlį dar galima kažkaip pakęsti, tai variklio užvedimo į pagalbą pasitelkus “krokodilus” ir kitą automobilį su vairuotoju – visiškai negalima toleruoti. Nepriekaištingu darbu nepasižymėjo ir “Ford” mechanikai, kurie nesugebėjo nustatyti priežasties, kodėl kartais gerokai krisdavo variklio galia.
„AutoBild Lietuva” 2010 Nr.11
