Norint kolekcionuoti automobilius, visiškai nereikia būti arabų šeichu ar milijardieriumi. Pakanka turėti begalinį norą ir auksines rankas. Puikiausiais to pavyzdys – Vokietijoje gyvenantis senovinių automobilių kolekcininkas Traugottas Grundmannas.
Tam, kad suprastume, kaip gimė T.Grundmanno aistra automobiliams, turime bent trumpam nusikelti į praeitį.
Tikslas – automobiliu į mokyklą
Dar jaunystėje didžiausia jo svajonė buvo automobiliu važinėti į mokyklą. Deja, Grundmannų šeimai, kurioje augo penki vaikai, sunkiais pokario laikais buvo pernelyg didelė prabanga turėti antrą automobilį. Dėl to Traugottas nusprendė susirasti papildomą darbą, kad užsidirbtų pinigų savo svajonei įsigyti ir išmokti ją remontuoti. Beje, net kelių kartų Grundmannų šeimos vyrai buvo pastoriais vietinėje bažnyčioje, tačiau jaunasis Traugottas nutarė pasirinkti kitą kelią ir pradėjo mokytis stogdengio amato.
Sulaukęs aštuoniolikos jis jau turėjo kišenėje vairuotojo pažymėjimą ir savo pirmojo automobilio, 1958 m. gamybos Lloyd Alexander TS, pirkimo sutartį. Šį dokumentą teko pasirašyti jo tėvui, nes tuo metu pilnamečiais Vokietijoje buvo laikomi asmenys, sulaukę 21-erių metų. “Tik keletas mano gimnazijos mokytojų ir vos keturi mokiniai automobiliu važiuodavo į mokyklą – ir aš buvau vienas iš jų!” – plačiai šypsodamasis, išdidžiai pasakoja T.Grundmannas.
Savo antrą automobilį, 1949 m. Volkswagen Beetle Cabrio (populiariai vabalu vadinamą), jaunasis Traugottas įsigijo iškart po abitūros egzaminų. „Tinkamų atsarginių detalių rasdavau pas tokį olandą, gyvenusį gretimame miestelyje. Jis man davė ir daug vertingų patarimų, kaip remontuoti tą vabaliuką, – prisimena T.Grundmannas. Savo numylėtinį jis remontuodavo tėvo, kuris visiškai neišmanė technikos, garaže. Gal todėl, vos tik Traugottas išvyko atlikti karinės tarnybos, tėvas pardavė šį kabrioletą. „Šiandien būčiau labai laimingas, jei būtų buvę kitaip“, – prisipažįsta ponas Grundmannas.
[imagebrowser id=124]
Pomėgis atsiskleidė Amerikoje
Technikai gabus jaunuolis pasižymėjo ir karinėje tarnyboje: tapęs naikintuvo pilotu, jis buvo pakviestas keletą metų pasitobulinti Jungtinėse Amerikos Valstijose, į kur 1977 m. persikėlė gyventi su žmona Alexandra ir dviem vaikais. Čia jo pomėgis seniems automobiliams, ypač Volkswagen markės, įgavo naują pagreitį. Pirmiausia San Diego mieste esančiame laužyne jis nupirko apgailėtinos būklės VW Beetle Cabrio, kurį savo rankomis restauravo visus metus. Darbas pasiteisino: pasauliniame Vabalų sąskrydyje Los Andžele jo automobilis laimėjo pirmą vietą. Vėliau šiuo kabrioletu Traugottas su šeima apkeliavo visas Jungtines Valstijas ir svarbiausia, kad šios kelionės metu mašina nė karto nesugedo.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje T.Grundmannas nusipirko dar vieną klasikinį Volkswagen – geltoną vabalą perskirtu galiniu langu, kuriuo daugiausia važinėjo jo žmona Alexandra. Baigęs savo tarnybą JAV karinių oro pajėgų bazėje, Traugottas šį automobilį pardavė vienam iš tarnybos draugų.
Grįždamas atgal į Vokietiją, T.Grundmannas parsigabeno ir savo kabrioletą, kurį iškart pardavė. Anksti išėjęs į atsargą, pagaliau jis galėjo imtis įgyvendinti savo svajonę – restauruoti senus Volkswagen bei Porsche automobilius.
Kolekcija ir prioritetai
Rinkti kolekciją T.Grundmannas pradėjo to nė neplanavęs. “Kartą nusipirkau Hebmüller kabrioletą (jų iš viso buvo pagaminta tik 696 vienetai), kurį prikėliau iš pelenų ir idealiai sutvarkiau, – pasakoja senovinių automobilių kolekcininkas. – Netrukus radau kitą tokį pat apverktinai atrodantį automobilį, tik jo kėbulo numeris buvo mažesnis, t.y. anksčiau pagamintas. Nieko nesvarstydamas, iškeičiau jį į restauruotąjį. Daugelis nesuprato mano poelgio, bet tokia buvo mano kolekcijos pradžia”.
T.Grundmannas labai aiškiai apibrėžia savo kolekcijos prioritetus: seni Volkswagen ir Porsche automobiliai, tik su keturių cilindrų varikliais, išskirtiniai, ribotų serijų arba specialieji modeliai, “stovintys” ant vabalo, VW Bulli arba Porsche 356 bazės. Jei randamas toks pats kolekcijoje jau esantis automobilis, tačiau pagamintas anksčiau, T.Grundmannas nedvejodamas renkasi senesnįjį – ir visai nesvarbu, kokios būklės jis būtų.
Šiuo metu Grundmannų šeimos kolekcijoje yra beveik 200 unikalių senovinių automobilių. Kai kurie jų – itin reti. Tarp kolekcijos eksponatų galima rasti net vabalo ir kai kurių Porsche modelių prototipų, kurių nėra net šių gamintojų lobynuose. Beje, šalia automobilių galima pamatyti ir daugybę kitų tos epochos relikvijų – dokumentų, nuotraukų, aksesuarų, manekenų ir t.t.
T.Grundmanno aistrą unikaliems senoviniams automobiliams paveldėjo ir jo sūnus Christianas. Būtent jis dabar rūpinasi kolekcijos gausinimu. Ieškoti retų eksponatų jam padeda dešimtys senovinių automobilių mėgėjų ir Grundmannų šeimos kolekcijos gerbėjų iš viso pasaulio.
Beje, prieš kelerius metus Christianas senovinių automobilių sąskrydyje Bremene netikėtai aptiko tą patį vabalo kabrioletą, kuriuo jo tėvas važinėjo Amerikoje ir grįžęs iš ten pardavė. Turbūt nesunku atspėti, kad T.Grundmannas iškart nupirko buvusį savo automobilį. Dabar jis, dar kartą idealiai restauruotas, stovi garbingiausioje Grundmannų šeimos muziejaus vietoje ir primena ponui Traugottui, kaip viskas prasidėjo.
FOTO: šiuo metu Traugottas Grundmannas daugiausia dėmesio skiria vieno brangiausių savo kolekcijos “perliukų” – Lietuvoje rasto prototipo VW38 – restauravimui
Linas Barščevičius
Autoriaus ir V.Miliaus nuotr.
„Autobild Lietuva“, 26/2009 (111), 2009 12 19–2010 01 01
Kolekcija ir prioritetai
Rinkti kolekciją T.Grundmannas pradėjo to nė neplanavęs. “Kartą nusipirkau Hebmüller kabrioletą (jų iš viso buvo pagaminta tik 696 vienetai), kurį prikėliau iš pelenų ir idealiai sutvarkiau, – pasakoja senovinių automobilių kolekcininkas. – Netrukus radau kitą tokį pat apverktinai atrodantį automobilį, tik jo kėbulo numeris buvo mažesnis, t.y. anksčiau pagamintas. Nieko nesvarstydamas, iškeičiau jį į restauruotąjį. Daugelis nesuprato mano poelgio, bet tokia buvo mano kolekcijos pradžia”.
T.Grundmannas labai aiškiai apibrėžia savo kolekcijos prioritetus: seni Volkswagen ir Porsche automobiliai, tik su keturių cilindrų varikliais, išskirtiniai, ribotų serijų arba specialieji modeliai, “stovintys” ant vabalo, VW Bulli arba Porsche 356 bazės. Jei randamas toks pats kolekcijoje jau esantis automobilis, tačiau pagamintas anksčiau, T.Grundmannas nedvejodamas renkasi senesnįjį – ir visai nesvarbu, kokios būklės jis būtų.
Šiuo metu Grundmannų šeimos kolekcijoje yra beveik 200 unikalių senovinių automobilių. Kai kurie jų – itin reti. Tarp kolekcijos eksponatų galima rasti net vabalo ir kai kurių Porsche modelių prototipų, kurių nėra net šių gamintojų lobynuose. Beje, šalia automobilių galima pamatyti ir daugybę kitų tos epochos relikvijų – dokumentų, nuotraukų, aksesuarų, manekenų ir t.t.
T.Grundmanno aistrą unikaliems senoviniams automobiliams paveldėjo ir jo sūnus Christianas. Būtent jis dabar rūpinasi kolekcijos gausinimu. Ieškoti retų eksponatų jam padeda dešimtys senovinių automobilių mėgėjų ir Grundmannų šeimos kolekcijos gerbėjų iš viso pasaulio.
Beje, prieš kelerius metus Christianas senovinių automobilių sąskrydyje Bremene netikėtai aptiko tą patį vabalo kabrioletą, kuriuo jo tėvas važinėjo Amerikoje ir grįžęs iš ten pardavė. Turbūt nesunku atspėti, kad T.Grundmannas iškart nupirko buvusį savo automobilį. Dabar jis, dar kartą idealiai restauruotas, stovi garbingiausioje Grundmannų šeimos muziejaus vietoje ir primena ponui Traugottui, kaip viskas prasidėjo.
Linas Barščevičius
Autoriaus ir V.Miliaus nuotr.
„Autobild Lietuva“, 26/2009 (111), 2009 12 19–2010 01 01
