Kokios sankryžos yra saugiausios?

130 Prienai

Daugelis Lietuvos vairuotojų šventai įsitikinę, kad ženklais ar šviesoforais reguliuojamos sankryžos yra saugesnės ir jas kerta daugiau automobilių nei žiedus. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtiną priešingą nuomonę.

Šių eilučių autorius pažįsta ne vieną vairuotoją, kurį apima siaubas išgirdus, kad teks važiuoti žiedu. Ypač didelį stresą žiedai kelia iš mažesnių miestelių ar kaimo vietovių į Vilnių ar kitą didmiestį atvykusiems vairuotojams. Pažįstu net žmogų, kuris sostinės gatvėmis automobiliu nevažiuoja vien dėl mirtiną baimę varančių žiedų. Tačiau toks mūsų pažįstamo vairuotojo elgesys tik eilinį kartą patvirtina patarlę, kad baimės akys didelės ir viskas nėra jau taip blogai. Susigaudyti sankryžų labirinte “Auto Bild Lietuva” žurnalui padėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis.

Moderniame žiede su vėjeliu nepalakstysi

Ekspertas pirmiausiai pabrėžia, kad reikėtų nepainioti senų ir šiuolaikiškų žiedinių sankryžų. Anksčiau statyti žiedai yra platūs (nuo 90 iki 300 metrų), į juos automobiliai įvažiuoja bei išvažiuoja smailiu kampu (žiūrėti 1 nuotr.), todėl jų pasiekiamas greitis gerokai didesnis – net iki 70 km/h. Trumpiau tariant, į anksčiau projektuotas žiedines sankryžas greitį mėgstantis vairuotojas gali įlėkti ir išlėkti su vėjeliu.

Modernūs žiedai – visiška priešingybė. Jie ne tokie platūs (nuo 16 iki 60 metrų), į juos automobiliai įvažiuoja kiek įmanoma statesniu kampu (žiūrėti 2 nuotr.), o ir jų greitis gerokai mažesnis – nuo 18 iki 30 km/h. Taigi modernioje žiedinėje sankryžoje, kad ir kaip norėtume, palakstyti su vėjeliu neišdegs.

Daugeliui vairuotojų, ypač aklai bijantiems žiedų, džiugi naujiena galėtų būti ta, kad dabartiniai žiedai nepalyginti saugesni nei įprastos sankryžos. Saugiu eismo besirūpinantys ekspertai apskaičiavo, jog paprasta, nesvarbu, šviesoforais ar ženklais reguliuojama, keturšalė sankryža turi net 32 taškus, kuriuose gali įvykti avarijos. Tuo tarpu važiuodami tokia pačia keturšale, bet jau modernia žiedine sankryža, vairuotojai gali susidurti tik aštuoniose vietose. Nesunku apskaičiuoti, kad šiuolaikiškas žiedas, palyginti su įprasta sankryža, eismo įvykių tikimybę sumažina net keturis kartus.

Sankryza1

Sankryza2

Žiedinėje sankryžoje 8 konfliktiniai taškai, trišalėje – 9, keturšalėje – 32.

Kita vertus, daugelis mūsų šalies vairuotojų iki pamėlynavimo teigtų, jog žiedais gali pervažiuoti mažiau mašinų nei kitomis sankryžomis. E.Skrodenis patikina, kad griozdiškas senąsias sankryžas iš tiesų įveikdavo mažiau automobilių nei šiuolaikines. Tyrimai patvirtina, kad modernų žiedą per valandą gali įveikti apie 1500–2000 automobilių. “Jei vienos juostos žiedinę sankryžą palyginsime su reguliuojama šviesoforu, tai žiedinės ir pralaidumas didesnis, ir transporto prastovų laikas joje gerokai mažesnis”, – tvirtina E.Skrodenis.

Beveik 95 procentais mažesnis avaringumas

Daugeliui mūsų šalies vairuotojų vien sausa teorija tikriausiai nieko nesako. Kaip atrodo moderni žiedinė sankryža, puikiai gali pailiustruoti žiedai, esantys Kuršėnuose, Laukuvoje, Krosnoje ir pan.

Nuo 1998 m. Lietuvos automobilių kelių direkcija mūsų šalyje iš viso įrengė jau 27 modernius žiedus. E.Skrodenis teigia, kad šie žiedai buvo įrengti avaringiausiose vietose. Įvykių analizė parodė, kad jose avaringumas iš tiesų sumažėjo beveik 95 procentais. Kitais žodžiais tariant, kol nebuvo žiedinių sankryžų, per ketverius metus tose vietose įvykdavo vidutiniškai apie 3–5 įskaitinius eismo įvykius, o jas įrengus avarijos tas vietas aplenkdavo. Tik dviejuose žieduose nutiko trys eismo įvykiai, kai neatidūs vairuotojai tiesiog perlėkė per žiedo vidurį. Tiesa, jų metu niekas nežuvo, tik susižeidė.

Siekdama ir toliau gerinti eismo saugumą, Lietuvos automobilių kelių direkcija visoje šalyje ruošiasi įrengti dar 40 modernių žiedinių sankryžų. Pirmosios penkiolika pašėlusius vairuotojus jau turėtų drausminti iki 2013 m.

Kaip stipriai buvome atsilikę nuo vakariečių, galėtų pailiustruoti ir tas faktas, kad modernios žiedinės sankryžos visoje Europoje pradėtos tiesti dar apie 1960 m. Vieni pirmųjų tai daryti pradėjo anglai ir netrukus geras pavyzdys paplito po visą pasaulį. Mūsų šalies vairuotojai tikriausiai griebsis už galvos išgirdę, kad Olandijoje, kuri pagal plotą mažesnė nei Lietuva, įrengta beveik 4000 žiedų. Akivaizdu, kad gerinant eismo saugumą Lietuvoje dar tikrai yra ties kuo padirbėti. Juo labiau kad modernios žiedinės sankryžos daugeliui vairuotojų gali išgydyti žiedų baimę.

Mindaugas Malinauskas

www.auto-bild.lt

ABL/2009 Nr. 24