Po patirtų siaubingų metų, automobilių gamintojai atgauna žadą, rašo economist.com. Vis dėlto ilgoje perspektyvoje problemų lieka nemažai.
Dar praėjusių 2008-ųjų metų gruodį „Fiat” vadovas Sergio Marchionne prognozavo, kad ekonominė krizė galutinai privers pasaulio automobilių gamintojų pramonę susidurti akis į akį su pelną griaunančia perprodukcija ir pakeisti savus verslo modelius.
S. Marchionne prognozavo, kad baigiantis 2010-iesiems metams, vykstantys įmonių susijungimai, paliks tik šešis stambius automobilių gamintojus visame pasaulyje.
Visame pasaulyje automobilių gamintojus subsidijuoja šalių vyriausybės. Amerikos automobilių gamintoja „General Motors”, paremta mokesčių mokėtojų pinigais (50 milijardų JAV dolerių arba 117 mlrd. litų), atsisakė keleto prekinių ženklų ir gamyklų. Silpniausias buvo „Chrysler”, bet gavus 7 milijardų JAV dolerių (daugiau kaip 16 mlrd. litų) paramą ir sudarius sandorį ne su kuo kitu, o su „Fiat”, „Chrysler” dar kruta. Tačiau GM’ui teko atsisakyti „Opel” markės, pardavus ją austrų-kanadiečių konsorciumui „Magna” ir rusų „Sberbank’ui”.
Dabartiniai „Opel” savininkai karpo įmonės išlaidas, atleisdami darbuotojus ir gali būti, kad bus uždarytos mažos gamyklos Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau reikalas yra tame, kad per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo uždaryta ne viena automobilių gamykla. Remiantis paskutiniais rinkos tyrimų duomenimis, kitais metais perprodukcija Europoje sudarys apie 7 milijonus automobilių arba 30 procentų.
Amerikoje dydžiai yra panašūs – perprodukcija kitais metais kris nuo 6 milijonų automobilių šiemet iki 3,5 mln. vienetų kitais metais. Tačiau, atsigavus pardavimams, perprodukcija bus ryški ne kur kitur, o būtent Amerikoje. Automobilių gamintojai visi iki vieno sutinka, kad augančios rinkos bus Kinija, Brazilija ir Indija.
Perprodukcija nėra vienintelė automobilių gamintojų problema. Kita problema yra nukritę brangių automobilių pardavimai. Ekonominio pakilimo metais pigūs kreditai leido vartotojams pirkti brangias mašinas. Dabar situacija pasikeitė ir daugiau parduodama pigių, mažų mašinų.
Antra – demografinė padėtis – turtingose šalyse daugėja pensijinio amžiaus žmonių, kurie neperka didelių, galingų automobilių. Tai nelabai geros naujienos Vokietijos premium klasės automobilių gamintojams. Trečia, šalių vyriausybės įvesdamos draudimus ir baudas, spaudžia gaminti automobilius, kurių CO2 emisija yra nedidelė.
Iš automobilių gamybos pramonės perspektyvos, mažos mašinos yra mažiau pelningos. Daugelis gamintojų gamindami mažus automobilius patiria nuostolį, tačiau susidariusią spragą užpildo brangių automobilių pardavimais. Be to, „žaliųjų” automobilių tyrimams ir gamybai yra išleidžiami nemaži pinigai.
Apibendrinant šias problemas, daugelis, jei ne visi, automobilių pardavėjai buvo paremti šalių vyriausybių programomis, pagal kurias seną automobilį atvežęs žmogus, gauna paramą naujam automobiliui įsigyti. Tačiau tai iškreipė natūralią paklausą ir tapo neaišku, kokia liks paklausa kitais metais.
Automobilių pramonė turi ieškoti kelių, kaip gaminti bei parduoti mažus, ekonominius bei ekologiškus automobilius gaunant pelno.
S. Marchionne prognozė, kad iš vienos pusės automobilių gamintojai uždarys gamyklas, kad mažintų perprodukcijos kaštus, o iš kitos pusės vyks konsolidacija, gali ir neišsipildyti kitais metais. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji tikrai išsipildys.
www.auto-bild.lt
